Kregždynų R e s p u b l i k a

draikosi svyruokliai
žilvyčių karčiai
vis sparčiau augdami
bujoja paparčiai

girtuoklis nuvirtęs po laiptais
amsi patamsy
šiltas šilkas plevena viršum buveinių
mano žodžiai paleisti į laisvę
kas kur kur kuris
lyg apsvaigę eina ir vaikšto

man siūlo neberašyt gyvenimo
neberašyti scenarijų
manęs prašo nebesiartinti
prie prozos

kregždės visomis kryptimis
šaudo virš mūsų galvų

sako pandemija kurios nebuvo
paveikė ne tik sąžinę
bet protą ir smegenis
pandemijos konstruktoriai
jau mėgaujasi
premijomis ir vaisiais
tačiau niekas nesimėgauja vaistais

išgyvenusieji karantiną
sako kad mano proza
jiems dabar yra
kaip paties šekspyro
sonetai pjesėms
kurių jie nesupranta

sako geriausi churgino vertimai
jie taip primena salomėją nėrį
ir jos pažaliavusią lazdą

sako kiekvienas mano sakinys
yra grėblys iš sulūžių žaislų planetos
ant kurio jie kaskart užlipa

sukruvintos lūpos išdaužyti dantys
kiekvienas sakinys dujokaukė
iš smilkstančio pesticidų sandėlio
kiekvienas žodis
kaip kolorado vabalas
pragraužiantis net bulvių maišą

nepasakyčiau kad šitie dusulingi
klounai
visai manęs neskaito
jie skaito... skaito bet neperpranta
o tada pasireiškia šalutiniai požymiai

kaktose atsiranda gėdos žymės
susuka vidurius

žarnos ant paklodės iškrenta
gręsia greitai prasidėsiančia
dezinterija ir smėlio audromis
nuo gegužių bei tilžės gatvių
sankryžos iki pat saldainių fabriko

aš aprašysiu šitą šūdmiestį taip
kaip švyturys ar katės akys
perskrodžia nakties tamsą

ryškėja ir ima mirguliuoti
metaforos ant parduotuvių sienų
ant kurių matosi susisiekiančios
linijos ir langų kryžiai
virš kurių didžiosiomis
švyti užrašas

RESPUBLIKA

čia jums ne paryžius
su jo barikadomis
čia daug apartamentų barakuose
jaunos pamaivos greičiau barakudos
nei gavrošai

džinsinės kelnės žemu juosmeniu
kurias nešioja
nesubrendusios paleistuvės
seniai iš mados išėjusios

dabar užtrauktukas su properša
turi siekti jei ne pažastis
tai bent būti užtrauktas
iki pat bambos

praeiviai torpeduojami
kleketuoja

galvoju apie tai
kad žodis gaišti yra keliaprasmiškas
kad jis reiškia ne tik
dešinį apatinįjį kampą
tave apsupusius gaišenas
bet ir praradimus

lavondėmėmis pasidengia
bei palaikiais debesėliais driekiasi
retėjantys laikas ir erdvė
kurių erogenines zonas
lyžčioja gumą kramtančios kalaitės

artėja veiksmo pabaiga
bet man nė motais
jei pažadas kaip priesakas
vienąkart
ir visiems laikams duotas

padangę audros debesims dengiant
varovams su šunimis
traukiant į mišką

kelrodėms žvaigždėms pasiklystant
paukščiams į visas puses
kulkomis šaudant
virš galvų kyburiuojant kregždynams

rašyk