1984

Pirmas dalykas kurį iš karto pastebi būdamas čia
žalsvas kiek nublukęs antspaudas ant paklodės užvalkalo
1984 metai –
tuomet nė nenumaniau į būsimas aliuzijas
apie Orwella
didįjį brolį stebintį mane iš kiaurymių sienose
su įkištais norų lapeliais – neišsipildymo

1984 metai tereiškė laiko mašiną
kurią sugadinome patys
kad keičiantis valstybių linijomis
perbraižant sienas
griūvant pontoniniams tiltams
keičiantis valiutoms
jie jau trisdešimt šešerius metus
naudoja tą pačią paklodę

ligoninės kvapo prisigėrusios išvirintos įkapės
Turino drobulė
žiemos dangaus atraiža išsaugojusi visų čia gulėjusių
kontūrus ir likimus

stebuklingus išgijimus sunkiausias būkles
mirtis ir nuskaidrėjimus

nekintantys 1984-ieji ir tu įstrigęs laike
ant štampuojamo kūno
tarp baltų ir violetinių sienų penktasis sezonas
niekada nesibaigiantis

Vivaldžio uvertiūra grojama metalinius šaukštus
daužant į radiatorius lovų rėmus
metaliniais šaukštais per metalines širdis metalo-
foniškas nedarnus perkusijų orkestras
instrumentalas ir cardio-permušimai

antrasis dalykas kurį pastebi – laibi lašelinių skeletai
fizioterapinis skystis lyg beržo sula
lėtai kapsintis į kūno indą
mokydamas po lašą kantrybės
klepsidriškai skaičiuojamas laikas akimis išmatuota vieta

trečiasis dalykas
prieš užgesinant šviesas kas kartą nužvelgiu visus
linkėdamas labanakt girdžių maldas tykiai čepsinčias
lūpas dejones kurios iš pradžių vienodos
po to jau imi atskirti kuri reiškia skausmą o kuri palengvėjimą
1984-ųjų kokonuose įsisupusius padarus ir jų tykų veik šventą šlamesį

ketvirtasis dalykas kurį jaučiu nuo vaikystės
neklotų lovų žavesys
man primenantis debesų pareidolijas
chaotiškas grožis nepaklustąs tvarkai ir švarai

paskutinė jausena
tai kad nubudus ryte dažnai išvysti vieną kitą
ištuštėjusią lovą iš kurios rodos kažkelintajame sapne
girdėjai dejones ir kažką apie metamorfiną

sanitarės tuščiais žvilgsniais pervelkančios paklodes
senas nešdamos virinti
niekada neatsako kur dingsta tos visos
paliegusios būtybės atlaisvinančios vietą kitoms

rašau tau ir vėl iš 1984-ųjų
pranašystė apie pasaulio pabaigą atidedama
neribotam laikotarpiui

žemė ji sukasi
plaučiai jie kvėpuoja
sienos
jos klausosi

vaistai jie pradeda veikti
ir ką tik
miegapelė susisuko lizdą
mano širdies skilvelyje