plaukia valandos
skęsta sapnų trupiniai
pilnaties šviesoje
jos tiek daug
tos beprotiškos šviesos
užuolaidų klostėje pasislėpęs
netikrumas stebi vorą
pinantį laimės lopšį
supsiu jame savo troškimus
tomis naktimis
kai pamišimas
bus mano savastis ir tikrumas
tomis sekundėmis
dar būsi tu
toli kaip žvaigždė virš eifelio
ir arti kaip pilnaties šviesa
naktis traukiasi
bet rytas užtrunka
jis sėlina tyliai
prisiliesdamas prie miegančiųjų
paskui užpučia žibintus
sukyla paukščiai
paskutinėje sapno scenoje
apkabini mane
prieš išsisklaidant beprotystei
2020-07-10 10:17
Daug vidinio grožio tavo jausmuose ir eilėraštyje. Kad tik viskas išsipildytų
2020-07-09 23:01
švelniai ir subtiliai išreikšta būsena, toks lengvas ir žavus pamišimas dėl mylimo žmogaus. Kiek supratau iš komentaro, pavadinimas pakeistas? manyčiau, be reikalo... :) 5
2020-07-09 12:21
a o kas tas Tomis?
2020-07-08 22:03
O eilės nebūtum įvertinta tiek pat , kiek ŠD? Uždirbo kas, eilius, ar dėjimas į š?
2020-07-08 18:02
Prieš išsisklaidant beprotystei.
2020-07-08 17:03
pavadinčiau ne "pamišimas", o
"tomis sekundėmis"
4
2020-07-08 16:50
užuolaidų klostėje pasislėpęs
netikrumas stebi vorą
pinantį laimės lopšį
koks gražus pamintijimas, o ir visuma puiki 5
2020-07-08 16:38
paskutinėje sapno scenoje /fazėje/
apkabini mane
prieš išsisklaidant beprotystei
trapume žavesys