Depozitas

–Ei, nešiukšlinkit, pons! – iriuosi smėlėtu paplūdimiu. Mane lydi  šešėlis reljefo nelygumuose įgaudamas įtempto lanko piešinį. Strėlė nutaikyta miškingos įkalnės prieigose mėlynuojančion  šiukšliadėžėn. Menko sudėjimo vyriukas persilenkęs ko tai ieško. Numeta ant žolės keletą skardinių.

–Baikit šiukšlint!
–Tai ka če nieka bloga. Kelius depozitus pasijemu, – kyla žilstelėjęs pakaušis, kyla plaštakų pirštai apkabinę skardines.

–Šiukšlės tvarkingai sudėtos. Infekciją atkapstysit.
–Bujau, taupau ekalogija, priduosiu ant perdirbima.
–Rinkit paplūdimio šiukšles, nuorūkas!
–Už jas nieks nemok.
–Privalot rinkt, jei iš paplūdimio spaudžiat biznį!

Vyriukas pajuda. Neskubėdamas kilnoja plastiko, popieriaus atplaišas. Vangiais žingsniais pėdina link suoliukų  šiukšliadėžių. Apsidairęs vėl skuodžia prie mėlynos didžiosios.

Pūkšteliu ežeran.
–Gers vandeniuks, – saldokas balsas.
–O pons, pons... Depozitas!
–...

Lipu krantan.
–A mani Depozitu pavadinai?
–Ką gi daugiau.

–Musu sodiba buva pamiškėj. Po kara neramus givenims. Valgom vakariene viena vakara mes keturi vaikai i tėvs. Motina neš i stala. Staigei mašinas birbims. Visi krūpt! Per duris ivirst uniformots mgbists. Motina tekšt liekšte ant žemes. Mgbists grieb mumis vaikus po vieną, tėva, i stum visus per duris, roda link miška i mojuoj rankom. Isigandom ka nušaus. O jis mumis nuvares atsiseda prie stala i saka:,, Sibir zdes, Sibir. ‘‘,, R‘‘ raide tar minkštai, bet nukreč metališks,, Sibir‘‘  šaltis.,, Depozit‘‘, – roda į mumis, vaikus, gebists. Netikėtai glosta mum galvikes. Atsisveikindams visus stum per duris. Nakvojom miške. Matėm kaip paryčiui link musu sodybas pasuka sunkvežimis su rusu  kareiveis, – vyrukas lieja prisiminimus kaip ežero šaltinių vandenis.

Maloniai svilina birželio saulė.  Saugodama nuo negandų.

–Pasiroda ka tas rusu gebists mumis no Sibira išgelbeje. Lig šiol nesuprantu kodel. Slapstemes. Sodybon grižom tik po Stalina mirtės.

Saulėj blyksteli  išmetama skardinė. Depozitas skuba link šiukšliadėžės.