Neplėšyk rudeninių lapų ir laiko nešvaistyk
Išdžiūvęs ežeras, neegzistuoja.
Pripildyt ašarom jo iki kranto nepavyks,
Tik atsibudus tau, jis vėl išnyks.
Neplėšyk rudenių lapų,
Jie nešą žinią apie žiemą,
Tau teks ją išgyvent vienam
Kaip iki tol aš gyvenau, kasdiena.
Aš išeinu, – ir atsisukti bus nelengva,
Suprask aš naują patirtį išgyvenu.
Man gaila, bet jos, tokios –
Nebūna žiema.
Neplėšyk rudeninių lapų
Aš noriu meilę dar kartą patirt.
Su paukščiais atsibusti rytą
Ir su aistra kas vakarą užmigt.