Nemiga

Šiemet gėlės žydės trumpai,
Rasos džius ir žaizda užgis,
Tik naktinės žvaigždės kampais
Mano nemigą perskris drugys.

Paskraidys po dangum naktiniu
Ir stebės: kas nemiega po juo?
Virš šnabždėjimo lapų senų
Vėl skausme sužydės akmuo.

O nuviltos valandos lėks,
Nakties ašara jas išduos
Nežinia ar krūtinėj atlėgs...
Aušros varpas ryte raudos.