kol dar nepasirodė
vabalas arčis
įstrigęs tarp koklių
ir sienos plyšio
skubu rašyti tau kotryna
jeigu tik išdrįsčiau
parodijuoti šį pasaulį
pradėčiau nuo savęs
galimas dalykas
bet nelabai tikėtina
kažkada
išsikalė
radijo antena
mano galvoje
kai tapau tuštuma
supinta į intergalaktinį
jonvabalių tinklą
nuo visų medžių
pasnigo nektarinais
kniaukė katės
naktyje
siaubingai
krykčiojo antys
pušų lajose
alyvos jau buvo
nužydėjusios
lyg ateivis
stovėjau prie
suplyšusio
mokyklinio elementoriaus
žvelgdamas žemyn
ir jau nebegyvenau
lyg akidangčiai nukrito
išnaros
sklidinos niekio dingsmo
pjuvenų ir tamsos
tau pasirodžius
tarp durų vedančių artyn
sapnas keitė sapną
ir benzininis pjūklas
išslydęs iš mano rankų
trenkėsi į grindis


gogo












