Karas

Dažnai painiojuos vade kieno pusėj kariauju
tas pats kamufliažas tie patys vaikėzai
iš ilgesio ištįsusiais veidais
prie krūtinių spaudžiantys savo mylimųjų nuotraukas
pilni baimės ir ryžto tuo pat metu

jau nebežinau ar priklausau kovojantiems prieš malūnus
ar esu malūnų armijos eilinis
mosuojantis mediniais sparnais
karo angelas

bijau kad mūsų vėjo atsargos senka
ir blogai atsidurti kitur nebe vėjo malonėje

kelionmaišio dulkės sunkėja
iš vynmaišio kapsi balos vanduo

po lašą mus išmokęs kantrybės
dabar mano vade 
prašau atleiskit mane
nuo karinės tarnybos

nes motina šaukia iš penktojo aukšto
vakarienės
ir jeigu nespėsiu laiku liksiu alkanas
ir eisiu miegoti kaip užmuštas
ir būsiu užmuštas lyg kietai miegantis

vaikėzas
savo lovoje laikantis medinį šautuvą 
rytoj
ir vėl rytoj žygiuosiantis į kurmių tranšėjas

ir jeigu mane nušaus
būsiu sužeistas karys ir gulėsiu palapinėje
apibintuota galva apkritęs gysločiais kraujažolėm

mane slaugys kiemo mergaitės
kvepiančios ievomis

bet jei skaitote šitą laišką
vade
aš iš tiesų jau esu žuvęs ir pakliuvęs į prieangį
tarp rojaus ir pragaro
nežinau į kurią pusę eiti
nežinau kurioj pusėj mano namai
bet įtempęs ausis laukiu kol motina
pašauks vakarienei:

Lozoriau Lozoriau eiiii!

ir tada pati pati gražiausia kiemo mergaitė
švelniai valiūkiškai kumštelės
ir pakels mane nuo žemės
savo rankose laikydama manąsias

mano vade paskutinįjįkart jums raportuoju
kad mano mirtis buvo tai kas galėjo nutikti
geriausia