Kad save suprastum

kad save atrastum
reikia išsikalti
kaip paukščiui
iš savojo kiauto
ieškant tos vietos
kur ploniausia drevė
sveikiausiai  skamba

pasaulis
atrodytų paprastas
gyvenimas per trumpas
norint viską išbandyti
gerai jeigu žinai
tuoj pat ko nori
paskui supranti
ne tas

gal tu
tik protinga beždžionė
besilaikanti
už mamos sijono
uodegos
ir džiaugsmingai krykštauji
karuselėje
nes šokinėti
nuo šakos ant šakos
jau ne tie raumenys

nemalonu suprasti
ir vis vien
reikia išsikalti