Kita pusybės draugai,
spaudžia rankas,
ir išlietas petkėje laikas,
teka į patiestą nutikimo gruntą
sauja grikių, lengva ugy - lede,
Garšvoms nulaužiant kotą,
per kaklą - Žnakt - nelabo taip pat nėra!?!
Tu - tu anti žmogus, tyla, užrišta burna, viena akim,
tu - kalno pakviestas sveikinti užšalusį skliautą,
jis - ilgai laukęs suvokia metą peržengti įšalusios valtelės bortą.
Žengia paviršiumi. Jūra byla liuūdija ir pakrantėje išmeta sagas
paklydusiam žvilgsniui. lengva nibadziga sauja trupint.
kiek druskos, kiek kakavos? kiek laike padžiauto?
Balerina užvirus putoja bedugne derva. ir rydama indą,
veria begalybės paviršių. Juodoji skylė atsiskiria nuo Afrikos
ir Somalio kalnynai išdėsto savą kelionę.
-užkurk brolau. Jūrą. Uždek brolau Jūrą.
uždek Jūra kaip mūsų sesės aną kart buvo uždegę,
kaip smaragdu ši pozavo kampui, ir dieną juodą,
nebuvo kam klausyti, paslapčių gintaro pakrančių, ir
nuo tada sako Juodas, tas krantas, sako, ten Žmogus, būta,
kuris Jūra uždegtą, liežuviu sugėrė ir indu trenkęs žemę, bendugnėj
skliautą atvožė, sako būta žmogus kuris tarp dviejų pasaulių
užgeso koja koja ištempęs, ir oro, įgijęs iš Watazumi kvėpavo
Ateitimi Kavos juoda.
užpūtė.
162205312020