Sapno raganos

dvi moterys juodais drabužiais
ir tu prisiekęs nemylėti
labiau negu galėtum
suprasti ką reiškia būti
džiaugsmo savininku
nebijoti žaisti likimą
rinktis keistis ir tylėti
kai lietus ištaško vakaro likučius
ir paukščiai lieka
po iliuzine mūsų namų pastoge
dvi moterys juodais drabužiais
ir aš stebinti dienos tekėjimą
judesius išduodančius
troškimą priartėti ir susilieti
tavo tyloje
kai naktis išskleidžia
juodą vėduoklę
švelniai liečiamės pirštų galiukais
nemigų nugarėlėmis
išnyksta viskas
net moterys juodais drabužiais