kaitra
asfaltas
prakaitu rasoja
ir verčias dūmai
kaminu juodu
paukštelis mažas
prie lango
ore sustojo
kažką vis čirškė
perspėjo
bet nusivylęs
suplasnojo
ir nuskubėjo
nužaibavo
rytmečio žaros
taku
mane
kankino
tos bemiegės naktys
visi aplankantys
košmariški juodai
net ir pabudęs
negalėjau džiaugtis
ir vėl depresijos
juodi sparnai
šiąnakt prisisapnavo
Radž Kapuras
taipogi skundėsi
savo Nargis žmona
suvalgėmę su juo
po voblą Volgos žuvį
išgėrėme alaus
ir pabudau
su nuotaika gera