Kanalizacija

Iš jūsų burnų srūva krauju,
nudažant vandenį ryškiai rausvu
atspalviu, šaukiančiu jog tu – neveiksnus!
Ir tavo siela plaukia kanalizacijoj,
kur vyrai geria raudono vyno purslus,
o moterys kvėpuoja diskriminacijos kvapu.
Ar šios asmenybės dehumanizacijoj?
Klausia nebylus, bet įžvalgus žmogus,
besislepiantis nuo rausvų lietaus lašų
ir garsių kenčiančiųjų maldų.
Surūkykim čia paskutines cigaretes,
kurių pelenai primins tavąsias marionetes.
Ir aš ištrūksiu,
ištrūksiu iš šio nuotekų vamzdyno,
net jei ant manęs gulės visas pasaulio akmenynas.
Nebus saldu, pliaups lietus, verks dangus,
Ir aš suprasiu,
suprasiu, jog pagaliau paspringot savo krauju.