Pasmerktas jausti

Kodėl sunku nejausti tavo skausmo,
Kurį suspaudęs delnuose laikai?
Net skambūs žodžiai neguodžia tavų ausų,
Net švelnios rankos neištraukia šukių iš dūšios tavosios.

Užeik sužeistas keleivi į namus,
Užeik iš stiklo gabalėlių surinktas vaikę.
Mano glėby visad rasi sau vietos kampelį,
Ir nubrėšiu tau kelią iš jausmų labirinto.

Visgi menininkas pasmerktas esu,
Gyventi viso pasaulio skausmu.
Jausti gėda ir širdgėla svetimo,
Jausti norą tapti nematomu.