Rašyk
Eilės (73093)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10330)
Vaikams (2496)
Slam (49)
English (1102)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







[ krizė ]

ot gyvatė
dar ir spjaudosi
vos spėju užsidaryt balkone it tarpiniam pabėgimo kambary
mano laivo dugne žiema vis tvirčiau įsikibusi mūsų „ne“

klausia psichoterapeutas
tu tada ką jauti kai tavo laivo įstiklintoj kajutėj spjaudalas
tysta per stiklą
ir slepiesi tarsi menkysta

jei susitiksiu dar kitą Anima  įsikūnijimą
nutariu uždrausti žiūrėt kanalus apie gamtą ir gyvūniją
nes iš kur kitur sužinosi
kad gyvatės dar gali ir spjauti nuodais per keletą metrų
iš tolo ar netgi iš holo

tu sugebi neva tarsi netyčia pabrėžti mano menkumą
o aš jau išėjimais užbrėžiu mūsų bendrumą

dar bandai jai tyliai sakyti likim draugais
bet tai kur tau matyta
kad ims nagais man veidą akėti
jau nebe veidas o kažkokia kakofonija
užgula ausis rūdijančių susitikimų džiaugsmas
užuovėjos buvusios pražūstančios
ir tai visai nepanašu į dar kažką jungiančius tiltus

tu tokia jau diušampiška  kaladėlėmis tarsi išplaukus
nesufokusuojamais fokusais savo žodžiais sugrįžk ir dink iš akių
per visą laiptinę lipi nulipančios laiptais aktu gilyn
tyrinėti savęs psichoterapeutiškai
su marškinėliais „Explorer“ su
prakaituotais mūsų išsivaikščiojimais trenkiam
vienas kitam
durimis
ir aš ne toks ir vientisas ir tvirtas kad būčiau tavęs
ištirtas iki mūsų pabaigų galo

[ bandymai ]

sakai tai tavo praeities traumos bet kam
jos liečia taip skaudžiai mane susmenga į veidą
sunkūs tie žodžiai it luitai mano Logomontrako
ir Baalbeko
nebeklausiu iš kur jie griūva meilės šventovės
ir išeinu vis dažniau į palaukes išsigelbėjimo mudrom
ant savo pirštų drebančių galiukų
be žodžių
ir atsakymų kodėl

griūva vaikų darželio kaladėlės
namukus mūsų išspardau mūsų statytus rašytus statutus
ir išsinešdinu
su visais tavo smūgiais palieku mylėtas kadaise rankas
oda tavo mėlynuota nedovanotais linais
sužydėjęs vanduo
mūsų jūrose štilis sakau
rūdijančių laivų kapinės mūsų akių gelmėse
tuščia

[ pasirinkimas ]

rūke vakarėjant mūsų pantonai vienišėja
laikinų prieplaukų atramose mes tarsi fantomai
viens kitam jau išėję
nebeskambam stygom prisilietimais
ir nebėra kas do-
mina
nebėra kas mus įrė-
mina dar tvirčiau
praeičių mūsų vasarose
neskamba jau žodžiai tik braižo dugną
it akmenys nusivylimai

vėl ir vėl tu smūgiuoji į mano širdies minų lauką
nebeištversiu
tarsi tu to nežinai
savęs nebesurinksiu jau vientisai
ant savo praeities patirčių užminam minas ir sprogstam
sproginėju išėjimais vėl užsidegu
bėgti nuo tavo nevilčių sakai neškis su savimi
ir luitus
žodžių baalbekiškų
dink jau iš atminčių
neišnešiotų mūsų ateičių
nebebus jau sugrįžimų mano tų I'll be back'iškų

bet būna ir taip kad pasakom tarsi tikėčiau
tokiom kur akmeninės gyvatės
po žemėmis laukia
kada išeisiu į plyną palaukę
ir prasimerks jų akys žarijom
ir pažiūrės ar labai mes jų norim ir bijom
o kartais paspirt tik  į šoną belieka

ir atsitraukti
ir kelti akis į pilną bičių pavasarį
į medžio lają užversti galvą
į pilną bičių medžio lają –
                                          dūzgia
tyloj garsų harmonija

ir niekas nebešnypščia






Anima – čia turimas omenyje psichoanalitinis požiūris, kad moteris ir meilė vyro pasąmonėje priklauso Animos, vieno pasąmonės archetipų, veiklos sričiai. Anima pereina keletą vystymosi pakopų dvasingumo link (nuo žemiškosios gaivališkosios būtybės iki beveik prarandamo antropomorfinio pavidalo ir pasireiškianti kaip aukščiausioji išmintis).

  Turimas omenyje menininko Marcelio Duchampo paveikslas „Nuoga moteris, nulipanti laiptais“. https: //en. wikipedia. org/wiki/Nude_Descending_a_Staircase, _No. _2

  Baalbeko luitai – milžiniški akmens blokai, kurių svoris siekia 300-1000 tonų (didesni nei Cheopso piramidės). http: //focusstudio. lt/zurnalai/milzinisku-baalbeko-megalitu-misle/
2020-05-05 22:10
Audio
2020-05-05


Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 23 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-07 10:33
Blackdogs
nu reiks jau bandyt atsižvelgt, gal ne iškart pavyks, viskam reikia , matyt, laiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-07 08:38
at the heart of it all
nusiraštavojai suvis. nieko baisaus. taip jau būna... ateina jaunas, sako: viską pakelsiu, va toks aš.
o po to kelia akis
pasakom tarsi tiki
akys prisimerkiančios žarijom

biški pasitaupyk su tuo lietuvišku Žodžiu, sakiau juk...
1+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 21:05
neonas2
Tai vadinasi su merga nepasisekė, nebebraidžiosim po rasą, kartėlis pažįstamas. Kažkas girtas pastums ir stiklelis suduš. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 20:54
Loke1
oi, matau, žemiau koment.apie tai apsčiai parašyta.. sorry.
Kas parašyta, man patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 20:50
Loke1
vat kaip keista, parašyta jausmų "vešliai"
O įgarsinta "sausokai"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 18:17
ČakoPelėda
Skaičiau visus – išmoninga, įdomu, ir šiaip kažkas naujo, o jei dar apmėčius balastą ir apšlifavus...
Konkrečiai šiame, mano skoniui, kiek per daug pačių „razborkių“. Jau nebe pirmame rutuliojama ta pati tema ir net iš to paties kampo. Nors gal kiek suveržus ir apmažinus „psichoterapijos“, būtų ok ir tas kampas. O silpniausia vieta pasirodė ši:
„dar bandai jai tyliai sakyti likim draugais
bet tai kur tau matyta
kad ims nagais man veidą akėti
jau nebe veidas o kažkokia kakofonija“

Visgi tų stiprių vietų pasirodė daugiau, tad 4+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 17:46
tomkompotas diletantas ir paprastieji gružliai
kupinas balasto. turiu galvoje tokius išsireiškimus kaip "iš tolo ar netgi iš holo" ar "jau nebe veidas o kažkokia kakofonija". dar yra neapibrėžtumo (kažką jungiančius tiltus), viena kita stereotipinė vietelė (žodžiai it luitai, akmenys nusivylimai ir t.t.). bet yra ir išmonės bei vykusi pabaiga. 4-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 17:37
Blackdogs
reiks pabandyt parepuot kada. dėkui visiems už komentarus. verti dėmesio
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 15:44
twentytwenty
Maniau čia apie kaimynę,bet vėliau matau apie žmoną, gal,/ jei ji žmona, gyvatė ta/,
dink  iš atminčių...nebebus jau sugrįžimų mano tų I'll be back'iškų... ak tie santykiai nesantykiniai
geras , labai, ir poezijos rasta, tik kai ką išbraukyčiau/ mažiau šnypštymo/ 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 14:30
retas laimingas
tai aš ir sakau Taka
kad čia repuot reikia o ne bambėt poterius
yomayo :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 13:47
tictac_it
neblogai ta paaugliška erudicija :) (visi šiais laikais tokie ciniškai protingi) ... kažkaip pritrūko vientisos poetinės ritmikos šitai prozai (o kas apie tai galvoja, juolab - jaučia?) , visgi - 4 , nes įdomu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 12:51
solo___
stuburą pastiprint ir atmest nereikalingus švilpesius, pvz. 'tu sugebi neva tarsi netyčia' - mesk tą neva.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 12:30
retas laimingas
rišanti medžiaga gal tavaip būtų
smurgai ir ašaros Zibi
aha

kartais rimti poetos nesismurgoja va
o parašo kaip yra
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 12:23
Zibintininkas
Balta mišrainė kažkokia... nėra "rišančios" medžiagos. Gal 2 už pastangas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 11:57
retas laimingas
tiktų pavarymui repu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 11:15
Miam
Žinokite, šitas be jokios abejonės yra geriausias mano šiandien skaitytas. Ir labai gerai, gerbiamas rašytojau, kad jūs naudojate įrašą, nes tik šis derinys jūsų kūrybiniais atvejais sudaro visą eilėraščio išsipildymo pilnumą. Labai smagiai nuteikiantis, žinokite, kvatokliškas tiesiog. Kartu klausantis ir skaitant viso kūrinio metu neapleidžia tobulas kvatojimo džiaugsmas neturintis jokių ryšių, žinokite, su jokiais žemiškais dalykais, nes tai yra itin retas, dieviškasis džiaugsmas, tolimas nuo žemiškosios aristokratijos. Vizualiai tai atrodo taip – iš žemės, nuklotos negyva koronos oda kyla naujas pavasario žmogus, kuris pats galbūt dar ir nežino, kad jau išsipildė. Daugiau nieko nėra, išskyrus gamtos aptraukiamus buvusio šlamšto griuvėsius. Didinga, nors ir paprasta.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 09:40
Kriso Harė
ne visai į temą gal, bet, gal kas pabūti "ant kušetės" ir palaukti krizės pabaigos:) Tai arba - arba.
Kol kas per daug man tos egocentriškos ekspresijos, nors ir poezijos yra, tikrai yra... 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 04:11
gogo
be to netikiu, kad taip jau mėgsti gyvates
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 04:09
gogo
blefuoji nesvietiškai - nuo kados psichoanalzei dvasingumas parūpo
suprasčiau jei tai būtų nauja psichoanalizės kryptis
išrasta ir praktikuojama tikėjimo žodyje
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 01:21
Violita
Ačiū, kad priminėt apie Anima
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 26]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą