Ekstradicija

išnešė
širdį protą į laukus
kur žiemos vėjai
stūgauja savo nykią dainą
o pirmosios snaigės
gatvių žibintų šviesoje
nusidažę geltonai
degina veidą
laužo kibirkštimis

aš einu
kaip kažkada
kai netekdavau
paniekintas ir vis ieškantis
šaltesnės vietos
savo skausmui
pridėti stūgaujantį vėją
ir šias žvarbias snaiges
prie savo žaizdų sumušimų
kaip žiemos speige
atšalusį kirvį ar peilį
gal palengvės
kai dar didesniu
šalčiu nutvilkys

man išnešė protą širdį į laukus