Senoj užkandinėj

Šnabžda senas vinilas balsu Aznavūro,
Gęsta saulė, tamsoj taškos laumės— undinės,
Piramidės  dienų tarsi sužeistos gūra,
Ir toks stingdantis geliantis šaltis ledinis.

Tas beširdis ruduo toks vėlyvas atėjo,
Nušarmojo žolė, šakos styro vėl plikos,
Šakose pratisai, gailiai  ūkauja vėjas,
O kišenėj praeivio nei vieno skatiko.

Užkandinėj senoj vakarienė svetinga,
Keliam taurę už mus, už likimą ir būtį,
Žvilgsnis stiklo lange padūmavęs sustingo,
Kas ir kam, ir kodėl nusikalto truputį.

Taurėj  rožinis vynas, dainoj kimsta balsas,
Pasakyk, kad ne tu nesugrįžti norėjai,
Ech, vėl kyla taurė už laukimą ir skalsą,
Tyliai juda langinės ir virkauja vėjai.