greičiau
greičiau
pagausiu ritmą
žirgą ta įsismarkavusį
galbūt
net prie Juodosios jūros
juodame lauke
kur mano protėviai
lietuviai ir totoriai
kaip antis
žodžius šaudė
su totoriška strėle
kodėl užsidengei veidelį
gražuolė pardavėja
lyg persė
paslaptingai maloni
dar neskrenda paukštelis
kuris žodžius neša
ir nei strėle net žvilgsnis tavo
neįgalus čia visi
tiktai tas virusas
kuriam karūna dera
sudaro geras sąlygas rašyt
nereikalauja nieko
visos pareigos įšalo
kokia tyla
net kyla noras...
... kaip kas supras