blynai

blynai
purūs lyg avinėliai raivosi aliejuje

iš tešlos bandau formuoti širdelę
bet karvės tešmuo gavosi
aš visada buvau motina maitintoja

o štai šie du sukibo lyg siamo dvyniai
o gal paprasčiausi meilužiai
energingai bandau išskirti jų bendrą pasaulį
o varge vargeli
tik apsitaškiau

dar bandau grakščiai laviruoti
šaukštu peizažus tapyti
vienos klampynės ir kūdros –
kaip mano tešluotas gyvenimas

o šis blynas toks susitraukęs
toks susiraukšlėjęs
visas į mane
sakyčiau autoportretas gavosi
paberiu saują cukraus pudros
visai geras makiažas

dar keli lašai tešlos belikę
supilu į įkaitusią keptuvę
gavosi maži blyneliai
tokios apvalutės ostijos
o gal monetos keltininkui

dėl visa ko atidedu į atskirą lėkštę