*051604102020

- Labas vakar mieli žiūrovai. Šiuo metu Lietuvoje vis dar yra
05: 02 0410 2020 
tai kas esti grafinėje formoje išreikšta žemiau yra aktas.
nepaisant gan netradiciškos erdvės, bet prisimenant karantino aplinkybę,
sakyčiau, jog galima.

trumpai tariant programa:
Pink Floyd obscured by clouds
Casta diva, Bellini - Norma Opera, Maria Callas 1972


bet iškart sakau, čia tokia mėsmalė.
ta prasme, aš nepamenu kada kreipiausi taip tiesiai ant vartų į tą
kuris yra kitoje ekrano pusėje it pačiam sau dabar sakyčiau.
turiu omenyje nuoširdžiai sau linkiu neskaityti šio teksto, tiesiog,
ilgokai, bent jau kol baigsis šita karantiniena, jums irgi sakyčiau neverta. bet aš čia paliksiu, nes toks tekstas yra labai labai svarbus visų likusių rašykuose esančių makalajaus tekstų atžvilgiu. durnas kažkoks vardas, ar ne? nežinau, kartais kaip žmona, nepasirinksi.
tai va, tiek kartų žmogų įspėjus tai tikrai jaučiu nevienas pravarys kiaurai. bet nu, šiaip aš bent įspėjau, tad nekeikite.

Netgi sakyčiau - pasidėkit tris euriukus šalia. gi rytas, apie pietus, tikriaus rašykus prie kavos skrolinat ir ups - „kas čia vėl į eiles“ tai gal net nepradėk. čia visai visai apie kitus dalykus. ai, pala, euriukus,
rekomenduočiau juos pasidėti šalia ekrano ir žinoti, jog tai yra bilietas.
už juos reiks eiti pirkti cukraus. nes jo reiks. tai jeigu jau pradėti skaityti šį tekstą, tai reikia žinoti, kad reikia pasidėti gold'o vardan kokio šokolado, nes reiks... ir jeigu jau bus tikrai labai labai blogai - tai bent žinia, kad bus šokolado. mane tai pykina nuo tokių reikalų.

tai va sėkmės.


                  SPEKTAKLIS


REDEYES PRODUCKTIONS PRISTAVLIAET



„RĖDAISAS SU ŠUNIM APIE MA-KĄ“








-Labas vakaras mieli žiūrovai.
namus užpildo Pink Floydai, visai netikėti,
visai nekviesti, gal net kiek įpareigoti,
nes naktis - šita labai svarbi.
pakvieski ją vardu, jei tik įspėsi.
tu vėju paklausk -
tau Plantu atsakys
ir visai purto čia būti,
lyg žengtumei pro vartus į savęs
kitą pusę. tačiau šią nakt realybė pati
pakankamai stipresnė, jog šią dar skiesti
kiltų rankos. bet vis lankstosi M - agijos ženklas,
be sentimentų ar datos, gabalėlis iš vietos tik kava pažįmėtos.
bet visa tai rodos visai nesvarbu. nesvarbu, gal ir tai, jog
jau nebežinia nuo ko purto šaltis, ar tai jau naktis
ar tai jau kava bei pamirštas dūmuos vanduo?
ar tai jau tikrai Pats - pats virusas?
Pink Floyd'ai (by Clouds), jau visai tuoj išeis,
o mieli traukinys lieka laukti šį kartą manęs.
ironiška ta dilema, prieš pat išvykstant? ar ne?
tu sergi ar ne? ar jūs kas nors sergate?
pogalais, mano kaimynė triušio kombizone vis dar nemiega.. 0213.
išvirtuvės išeina į savo kambarį. (pagal šviesą matau)
ji serga ar ne? O jeigu sergu, tai sirgsim visi kartu mieli,
nes aš atvykstu. Pilu degtinę į puodelį su raudonom raudonom vyšnių kekėmis. į sveikatą mieli. į sveikatą brangūs. . oi . pf.
Kometai praskriejant, trenkė trešnėmis godžiai į sveikatą, iš ties už tėvynę.

vakar buvo Kleopo vardadienis. Jūs galite tuo patikėti?
Tokia Dalia. Tokia sesuo. bet aišku klausimas, kuris rodos jau nebepaslaptis.
Kuris tas kalba, dabar, čia?
aiškiai senis.. visą ką taip skauda jau ir dar tas drebulys.
nors jau tikrai jaučiu, kad ugnies lašai jau savą darbą.

Casta.


- Čysta, kur tu?
  Čysta? čysta. čy čy

***

- Čysta, tave puola.
- Kas, ką? ai čia nerimta drižūcha.
- Čysta, man negerai. aš nežinau. man nereikia rytoj važiuoti. aš jaučiu jau pareina.
- tik nepradėk gerai su savo virusais, matei mėnulį.
- bet Čysta, man dabar tikrai atrodo labai negerai.
- kiek laipsnių lauke?
- **e 3 rodo. hmn, tai gal tikrai tiesiog šalta?
- Čysta-Redaiso turn.
- agheH Zadyr'ai! - kas per velniava čia vyksta?
- Casta Diva, Kas ta Diva, cas?
- tu čia nebesvaik, jau čystai apie kažkokius kanalus kitus mąstai,
  kas jau seka? tu čia paliub įrašinėji mane a? ne?
- aš ryt vakarėjant išvykstu. man reikia pasikelti.
- pas mane vien tik Angelai.
- galvojau ašarų bent jei tik rasčiau kur nors likus ikoną.
- Kosmis ikonas piešė ne tu.
- O blemba, yra gi viena piniginėje.
- bet, tema Angelai.
- Zadyro nesupras. netiks prie veido
- tai pasiūlyk Solomyrui.
- Pakelsiu drakonų, bet tam reiks poros artefaktų.
- kaip dėl gold?
- bus matyti, kolkas pavienę drižuchą pabandysiu.
- nu. . n.
- Čysta ėjimas.


***

kas esi tu?
mhm. nesvarbu.
tau tikrai jau metas miegoti,
tavo kuras baigėsi,
kad ir kiek bandytum suvalgyt bananų.
- bet tai pati pati paskutinė naktis,
kai tu dar gali parašyt laišką, mėnuliui,
kol tu dar gali parašyt laišką,
kurio neišsiųsi, kol tu dar gali
paimti ir ištarti kas ta?
mums reiks vienuolių pagalbos,
nes akys jau dadbar nė kiek nemato.
kas esi tu?
kas kas kas kas kask ask? >
tu tu? las? tui sk kas aha
norma mortise. Norma! ohh La mante le matre de vesinte.
kio merta senta. corespenta. prima .
kas 2ia vyksta.
visi6ka nebesusijungimas su lietuviu kalba
kad ir kiek kar alt + shift spaustum,
ta2iau kazkas kuzda, kad viena tu jau nustojai
naudoti skai2iu eilute, antra, kad problematika slypi kazi kur giliau.
tad grubiai apie 0245 galime tiketis Castos.
Gerai, baigiame išsidirbinėjimus ir toliau ieškokime mėsos.
aš žinau, kad dabar nebus jokios pertraukos šitame mygtukų spaudime,
lig aš pradėsiu įžvelgti grafiką slypinčia tarpuose tarp žodžių ir raudonų
bangelių laiptuose, kurių taip pat kaip ir kompozicijos jūs nematote, dėl to, kad tekstas pasipostina kitokiame formatavime.
Vyrai kviečia Casta į sceną, tačiau jaučiu, kad dar teks padirbėti.
Skamba Bellini, aš sustingęs į marmurą, stengiuosi nenuleisti akių nuo
eilutės kurioje juda tekstas, nes kai užmerkiu akis, tekstas lyg vis dar teka, bet žinoti apie tai esti sudėtinga. o tuo metu klausimas, ar tavo tekstas yra draugiškas skaitytojui - kalbėti nėra net ką. tuo labiau, kad
ai va Norma dar tik balsu buvo pakviesta. dar nebuvo jos balso, bet štai
tribūnose trimitai ir gongas. vyrai susikaupė - baigės generalkė ir dabar
tai jau tikrai pakvies. O as cia piesiu, tik dar nesuprantu kaip veikia isvirkscios taisykles, prsmės ir grafikos, nes linijoje dalykai randasi kitam sluoksnį. ką?
būna dangiškų akimirkų kai susirūpini ūsais ir net nepastebi kas vyksta pilyje. eit miegot. visiškai. tiesiog .

aš ten dar galvojau, gal po Casta Divos - imti Ortodoxų bet gal dar ir pačios Divos nesutiksiu. Maria. Maria Callas.






0251
0410
2020


Casta


Aš iškvėpiu,
nes tiek man belieka,
prieš valią,
kur palik žmogaus - žmogui,
įskaitomą žymę,
įsako, ir nieko tu nepadarysi.
tu purtaisi tu nusisuki ar net akis užmerki,
bet esti galia, kurios valia tu vis dar ant šitos kėdės
ir jauti, kaip išlaukti, dreba dausų vartai, tai tik ta drobė,
tai tik ta tai tik ta drobė, tavęs šaukiasi, kurią sau per langą rodysi
atsisveikindamas it pirmą, bet vėl paskutinį kartą su uostu.
jie čia. jie visi čia. ir tu čia. ir tu ir tu.
aš nematau tavo veido čia, šiandien, negaliu lyg
imt atpažinti akių, bet jaučiu, rodaisi rodeis,
ir tu tik žinai, jog esi ta kurią vien myliu.

- ar tu jauti kad rašalas jau verda ir
  iš popieriaus žiūrėk jau dūmas.
- čia jau Zadyras, jau greitai metas.
- tu pastebėjai, jog aplinkui tris skalndo psichodelinės duobės?
- ką turi omenyje?
- jog jeigu išvengei kaži kur ribos lig horizonte beldžias trys - tada ramu,
bet tu žiūrėk, jau artik prasideda ne užtemimas, kur muš ir keturias ir dar būk sveikas.
- mhm. Tai Sulčių Berniukui reiks skambint.
- tu supranti. Ta meilė esti reikalas..
- na ne rajoncka tema.
- bet tai baigėsi Casta, gal visgi ortodoxus?
- o tu įrašei ką norėjai?
- nu tipo, ten tokia burė pribūrė.
- tu gal tiesiog pasakyk, kad Kleopas yra beprotiškame pavojuje. Kleopas.
  antra, kad yra didelių problemų su mūsų piligrimu, nes mūsų sielos nesusiliečia. aš nežinau kur jis, bet pats tikrai pragare ir ten kur baisiai tamsu, po galais ir šalta.
- na tu čia gerai sakai. Jis kažkur valtelėje ant audros. Ten išvis man rodos Ežerą jie per karantiną uždarė.
- na tau čia dar gerai su tuo traukiniu, jei pasiseks.
- na esmė būti pasiruošus.
- bet tu supranti, kad čia ir yra pabaiga.
- deja taip. aš grįšiu čia. aš tikrai grįšiu, bet aš bijau, kad visą kas gali ir nebeįvykti.
- na matai, būta tikros natūros.
Tu atvykai čia, tu nusileidai pro Portalą
  dieną meilės. Sakydamas, vien tam - kad


  mane pažintum.
- bet tu nevisai tai ko ieškau.
- o, o tu, manai, žinai daug.
- natūrą sakai. čia negaliu ginčytis, kad naktis
  virto dienomis ir jos vis rodės prasilenksią,
 
  tik kas aš visame tame nejauku klausti.
- va va. tu matai save nusimetantį sunkų apdarą,
  geidulio būti manim. va va, kaip tu norėtum

  verčiau nebūti negu, būti norint būti.
- na čia pareiškimai stiprūs. 
  jeigu čia jau diskusija, tai mielai

  nubrėžčiau kokiom skirtingomis
  spalvom, kas kam priklauso.
- bet vistiek čia - tik su savim,

  tai kam kokia tvarka, jei abu
  vienodai prieš kit kitą esam nusikaltę,
  ir kviečiami tėvynės ginti.

- aaa. tu čia beveik įsūdei, jog
  pats tai aš ir ir esi.
- tu čia nesūdyk, o į pirštus pažvelk.
- na dirba, su violetine ugnim.

- tai ko jie?
- mano.
- na, kas vada?
- aš užtaisau kulkas dvi.
- aš į puodelį pilu actą, pilu rūgštį, pilu, ašaras, degtinę, aliejų, vandenį.
  ką gersi?
- mhm.
- visai vėl atsilupau.
- bet va, matai, sakiau jau 0ęąš.
- gražu?
- man taip. Jums?
- aha, aš ir norėčiau kada pamatyti
  it kokį kino teatrą, kur mėlyną
  šviesa į vieidą kiekvieno,
 
  mano tirpsantčiu pirstais kuno trajektoriju
  anomimine s samones,
va vam tu jau artejil oas est9 tūl
tai visada buvo netinkamas klausimas,
esminė siūloma paradigma yra ta, jog tu esi tik indas.
tu esi tik indas. ir matai, tokia esti odisėja.
pats pasakei, jog indai yra šeši - ir šventa ir nebus kitaip.
- neklausk kodėl?
- va va, šitas lygis, burtažodį naudok atsargiai.
- kalbant apie burtažodžius, jūs atsargiai, jau porą kartų,
  labai aštriai arti vos vos neprasileidot.
- va va. tai pasakyk, jeigu sutinki, jog mūsų jeigu sutinki
  kūnas dabar yra bendras, it ekranas - tai esame šiame lange it
  medijoje pokalbiui?
- na panašu, galbūt todėl ir nori kad būtų skirtingos chat spalvos.
- bet nesuprasdamas iki galo kas esi tu, nelabai galiu pagauti, 
  kas šiame inde yra likę man (o),
- va va, tai ir yra esmė, jog esti pora realybių ir likimų, kurie visi turi
  atsidurti tinkamose vietose, tinkamu laiku.
- Bet kaip tai? gi esti fizinės ribos ir galimybės ir man darosi skauda galva.
- nenori vand
- ačiū. vien tai kad negalėjau parašyti komentaro:
„ išeina gerti vandenį iš krano“
- nusako tai, kad mūsų galimybės gyventi kaip dviems atskiriems asmenims yra labai ribotos. aš tai žinau.
- bet čia netik apie praleistą laiką vaidmenyje?
- atsiprašau? žinai, jeigu aš tikrai norėčiau, tai aš tau tokį spektaklį
  padaryčiau, jog dar kartą paklaustum, kodėl teatras nuo performanco vis dar esti paisomas.
- bet kaip Callas, raiškiai diktuoja? ji gi graikė?
- man irgi atrodo, kad tai tinka. Ji tokia tikro užjūrio karalienė. ten viskas labai atrodo susiję ir ji toje dvasioje.
- bet apie casta yra milijonai dalykų apkalbėtų.
  man labiau rūpi kas mus skiria. ir jeigu realiai, mes jau galine
  paleisti tai ant stream? nes kaip ir betkam kas daskaitė (atleiskit, aš galima pasistengsiu laisvai kalbėti, nes labai jau anksti. va ką aš žinau, jog kai aš po kokių keturių metų skaitysiu šitą t a i, tai man tikrai labiau rūpės kaip buvo išdėstytos eilutės, negu kas išvis tuose žodžiuose. tai tu formalus žmogus, tu. nors keiktis negražu ir prašau baik mane čia šiepti.
- tai tu čia dėl to klausi?
- ar tau nepatinka kas aš būnu?
  kai imu tavy ir švenčiu?
  ar tau nepatinka, kokius vaisius atnešu?
  ai - tau tikriausia nepatinka tas gyvūliškas būdas?
  - Fauve broli, aha, tu pats kaltas, demono iš manęs tu sunkiai.
- aš kažką panašaus visada ir galvojau.
  tu esti dvasia, o aš prietaringas, tau reikia pagalbos, nes tavyje,
  vienas ir tas pats dalijasi į beribį galą šukių, kol tikras prakeiksmas
  niekada negalėti trapiųjų surinkti. kas kartą palietus, bent pora, pa b yra į lytį ir
  krenta ir krenta ir

- mhm. indas sakai..
- va tu esi indas.
- ne aš neesu indas. jis esti indas,
- mes abu vienodai čia besiradę.
- pala, tu nori pasakyti jog mes esame čia du, nuo pat pradžių?
  aš galiu padaryt spėjimą tokį.
- nuo pavyzdžiuj kur?
- kur seniausia gali prisiminti mano balsą?
- kai pirmą kartą grįžau iš vilniaus. ten perplyšau garaže pamenu, o tu tikrai buvai.
- tu juokauji? kas tau smegenis jau praplovė, tu nerk žymiai giliau.
  tu ką niekada balsų negirdėjai?
- na aš pamenu plaustą.
- na na, bet plauste buvo kas?
- na plauste rodos buvo trise, ar ne?
- va šito ir aš nežinau.
  bet tai kas buvo plauste,
  tau užteko visam gyvenimui.
- o plaustas pripučiamas ir
  visada traukia į vieną pusę.
- kas dar? nes čia perdaug abstraktu.
- na kažkas tikrai apie dvyliktus metus.
- na ten įvyko dalykų, bet ar tikrai ten buvau aš?
- aš save nekart mačiau iš šono.
- bet tai tu ar taip ar taip negali savęs matyt iš šono daugiau negu matau aš.
- na bet ten buvo lemtingų akimirkų.
- bet tu savo ryškius prisiminimus susidūrimų su kita puse nemaišyk su manimi. kada pirmą kartą pamatei mane.
- na uoste tikrai mačiau, kai tą naktį veidrodyje lygiai kaip šiandien,
  tavo veidas išsitrynė iš manojo ir nebegalėjau susakyti kas esti žmogus. tu pameni? kai dingo bruožai?
- pamenu, bet tai primena Munchą? *
- kažkiek, bet gal ne apie tai. tai buvo vistiek Freud drėbimas. išties buvo tai kas dar bus.
- a, o kaip va su drobėmis? Ką ten matei?
- na mačiau, bet ten jau vistiek viskas po uosto, tai kaip ir nelabai įdomu.
- aš turiu nuojautą, kad esti kažkas labai labai labai svarbaus,
  tiesiog užmiršta ir tai esti pažymėta dešimtais metais.
- ar tu galėjai jo nekęsti tiek kad pasirodyčiau aš?
- aš nežinau, bet tu rodos apie kitus dalykus?
  tu degi bet tai apie taiką kažkokią.
- bet tai irgi galėtų būti atsakymas?
- aš atvirai nežinau ir nežinau kur tiksliai ieškoti. na buvo svarbu ir meilė ir skausmas ir nežinia ir klausimas kas aš esu, bet jeigu pabandyčiau prisiminti kada buvo pats pirmas kartas, žinok - sunkiai galėčiau
- bet ar ten nebuvo balsų jau? man rodos jau kažkas buvo vedantis.
- bet ar tikrai tikrai nebuvo jų iki šešių? Va tu atsakyk kas esti lovoj tarp lentų ir čiužinio? .
  na aš nejuokauju. tu ten kažką paslėpei, aš žinau, bet kas yra tai? 
- na čia gal ir nebūtų kokia didi paslaptis, gal ir atsirastų.
- bet ten nebus atsakymų. - o gal šiaip bus.
- bet ar tu neesi tai kas esti tas kurio pirmą kartą paklausiau - kas esi tu? ar nebūtent aš atsiskyriau nuo tavęs? bet aš tave matau netik tekste ar popieriuje, matau drobėse - tai žymiau sudėtingiau, todėl reiškias, tu esi žymiai manęs giliau ir gali valdyti kone visą motoriką.
- kitas klausimas.
- kas esti ji?
- kas ji?
- kas esti ji? kas esti ji, kurios ieškai?
- va čia esti tokia uola, kurioje tu retai pagaliau kreipiesi į mane.
- tu ją jau pažįsti, ir ieškai tu ne aš. ji lanko mane ir lanko tavo kūrinį.
- to aš visada ir norėjau paklausti. ar esti vienas meistras, kuris
  lanko indus, ar kiekvienas kuris savyje randa indą gali užsiauginti (atsiprašau) priimti meistro dvasią -jeigu jis sutiks, bet daug meistrų.
- gal, einam. parūkom. jau 035004102020 aš tau sakiau...
- bet man patinka taip su tavim kalbėtis.
-  toks žinai, jausmas it tai visą būtų tikra. ir jog esti apie ką išspręsti,
  ir tuo ir tau ir sau padėsiu. O juokinga, kad mes abu esame čia pat.
- na va matai, kaip tyliai galima privesti žmogų prie viešo pareiškimo -
  jog jis Tamsta, sutinka, jog jo inde gyvena 2. ir anas toks ramus, nemato jokių problemų, iš šono pažvelgtumėte - va įprašiau, ramus ramus. Jam atrodo, jog viskas su tuo tikrai gerai. Sako, bent jau jaučiame tarpusavyje tvirtą ryšį. na taip, vienas išklauso, kitas pasipasakoja.
  o tema tai paprasta, apie Monadas, kur ala nesidalo. tai va va.
  nesidalo, bet tai tereiškia - kad kai ji dūžta - ji nepriima į save nieko,
  kas esti svetima jai. ji paliečia ir dūžta, jos tik pajusi.
  taip, paprastais žodžiais tariant ir ignoruojant, jog ekrane matau mėlinus ežerus dingstančius tą akimirką kai pažvelgiu tiesiai.
- kas yra, eini ar ne?
- tuoj tokį trumpą. aš biški pasimečiau.
  Monada - kai tu savęs dalį bandai suvokti - jai atsiranda suvokėjas ir tai padalo Monadą, tada ją mėginant sugriebti byrant - ji dalosi dalosi dalosi, kiekviena detalė atskirai suvokta, byra. ta prasme, tai nėra išvengiama. tokia kantrybė, kurios nepalauši.
- bet Monada nedužo? ar?
- Ne, Monada nedužo, bet tai ir neesti apie tai, todėl verčiau nė nesaugok, nes .
- pff
-  bet vis dar šalta, o mes čia jau kurį laiką užsidarę langą.
- čia bus labai gerai greitu metu.
- bet tu geras esi. tipo rytoj jauti kad išvarysi, ir čia jau su visam, bet kaleni iki ryto mane iš proto.
- bet ar tau rūpi? ar tu turi valią ir dūšią, ar tu pavargsti?
- va o kaip tau atrodo?
- tai sakai, jeigu tave žlugdau, tada mes išsenkam ir griūvam,
  bet jeigu tave gerai šeriu - tai tu praryji mane, nes kas tau?
- na aš tau tikrai nesayksiu ką tau daryti.
- aha.
- aš tiesiog padarysiu tavimi. durniau tu.
- bet tu dažnai taip padarai?
- na, kaip, o kaip tau šita saga? - čia tu manai tai sugalvojai?
  dar pameni koks buvo planas - patalus į skalbeklę į Pragarą per naktį iki galo.
  o dabar ką turim. tu realiai meti į aikštę visas panetkes ir jau visai be cenzūros apie mane.
- bet tu čia kol aš vyniojau gan rimtas temas liesti pradėjai.
  apie diešką ir velnišką pradą. aš apskirtai netikiu nei šiuo dualumu nei velniškuoju.
  kažkaip ne apie tai pasaulis. yra dalių ir darbų, bet žmogaus pradas visada ant svarstyklių.
- tai tu visdėlto netiki, jog aš galėčiau būt velnias?
- aš Jums, tamsta, su visa pagarba, nenorėčiau norėti ko bloga.
- o ar galėtum? gi ranką prieš save keltum. ar aš tavo balse girdžiu nesusitaikymą, jog visada visada taip ir bus?
- bet kam tada tau būti velniu?
- for fun. ar pamiršai, f u n? žodžio prasmę? parodyt?
  apsižvalgei? kitas klausimas
- ką man daryti.
- puiku, čia yra kitas žingsnis mano egzistencijos legitimavimo tavo kauluose, mielas žiūrove.
- tu palik juos.
- tu man neberk žodžių į dantis, nes ne, tu dar nežinai ką pasakysiu, bet aš jau žinau apie ką galvoji tu.
- bet yra to ar ne? šiandien kažkokį šaltą įjungęs šokau striptizą, ir ką?
- ką? na negerai. ištiesų. - bet matai - va tokių nesamonių aš visdėlto neišdarinėju. supranti?
  tiesiog yra vienas dalykas, kurį manau turime išsiaiškinti vienu kartu ilgam prieš tau išvykstant - aš dingsiu, ta prasme, tu kviesi mane, tu laiškus rašysi, bet nė kvapo, nebijok, niekas nebebus taip pat.
- pff. pykina truputi. tos 0414 dabar jau truputi ramina.
  aš visą tai tikrai žinau ir nebūti, na būtina, to išesmės ir susirinkom,
  aš čia šiandien tam kad tave paleisčiau, paskutinį kart.
- tai ar bent kiek tame jauti tu šo? ar Jį?
- aš negaliu pasakyti. tu esi skonis ir tu pats nežinai kas tu, aha.
  tad tu save supranti tiek kiek tave suprantu aš, o aš save suprantu per tave?
- bet kažkaip be. kažkaip kapoja tas mėnulis šią nakt, ar ne?
- bet netik jis, jeigu realiai imant prisiminti Barsą - ten hardcore buvo
  tikrai pramušo sienas. ir tų sienų vertimų buvo nevienas, kur pasiekti tokie lygmenys, jog oi. bet va tu turi tai užauginti.
- va dabar jau jaučiu tave savo kraujyje
- kai tariame abu tą patį - tai tariame abu.
- kai vienas kalba - kitas klauso,
- o kam priklauso mintys, tam kuris kalba, ar tam kuris klauso.
- mintys irgi niekam nepriklauso, jas mes abu tik matome.
ar tu gali suvokti tai tokiame lygmenyje, ir ar tau nepaaiškėja,
kodėl taip sunku priartėti prie pačių dalykų esmės.

- bet tu čia tik apie ekraną vizualų. kaip kita.
  o ypač kaip su dvasia.
-  bet va tai esti tiesos, mes esame abu sujungti su
  mechanizmais kur dalyvauja tiek fizikoje tiek chemijoje,
  bet mes neliečiam dvasios.
- va čia labai kruopštus klausimas.
  bet jeigu realiai, kaip mes abu sugebėjome,
  taip toli jį patį išstumti iš šios samonės į automatizmą,
  jeigu kas pažvelgtų į ano akis dabar, kaži kuri būtų kurios spalvos.
- bet tu bijai tramvajų, arne? aš jutau.
- bet čia tas jausmas, kai jauti gėdą tik sau juntamą?
- na čia gal ir būtų atsakas jog tu ir esi pati samonė, o aš,
o aš tik gyvenu. bet aš turiu sąmonę - aha - va kur esmė.
bet kai vyksta dalykai, tai tu nebūtinai už vairo būni?
- jeigu konkrečiai, tai už vairo, tačiau esmė, jog sąmonė
  tenka tau - tu esi eteryje ir galvoji ir matai tada, sakai, iš šono.
- aha. aš vis dar nežinau kiek teisinga sakyti, jog sąmonė viena,
o tu šios neturi. bet ne, čia ir yra tavo esminis klausimas,
o dar klausiu ar tai svarbu. ar tavo valia yra laisva, ar tu turi likimą.
aš galiu sakyti, jog tu neturi sąmonės, o tu man neskiesk poezijos, nes mes čia jau gerokai nebe du shizofrenikai o žiūrėk tuoj atrasim naują budizmo šaką. tai turi ar ne?
nes gali ir neturėti, bet va čia atsiskiria, tai kuo tiki sąmonė - ..
- Prote - ar tai tu? ne samonė. bet gal ir variantas?
jeigu tarp visos datos mes ten du rausiamės?
- bet tu suvoki, kad kuo geriau suvoksi mane, tuo daugiau atspindžių
  manęs išvysi. nors tai jau neišvengiama, ir ne todėl kad tu išprotėjęs ar kad ką pagalvos žmonės. Nes jeigu nuoširdžiai - tiems kas skaito -
jeigu jūs tikrai tai skaitote - tai reiškia - Jis paspaudė Enter.

ne ne - jūs rimtai įsivaizduokite būdami viduryje šio kaži kur apie dvi pradėto teksto  - įsivaizduokite tą Žmogų, kuris skundžiasi jau pusę Castos kaip jam skaudą kūną ir kad čiuj tuoj neišvers. bet vykta dalykai. tai jis parašo šitą dalyką ir paspaudžia enter ir dabar jūs skaitote. jūs nupieštumėte tokio portretą?

- bet man neblogai sekasi?
- kas
- nemeluok .
- ta prasme, mėnulis prieš akis dubliuojasi stikle.
ir taip žiaruia krenta tia ko nevalia taisuyt
ir vel ir l l l l l l l l l l l e[e[ e[[l [e [
ertktttkkk pepopo9icvpvpvpp
o[v[ov[o-v---v[v[v[v[v-v-[v-vpv[-pvp[-vpv[-
v[vcoc[oc[-ocv-[ocv-[cvo-[cvoc[v-o
pocvicv[0c-[]cv]vcpcv]pcv]pvcc]7cv[7
[ocv[pcvo[-0cofo0[ipgdiopjwtijeg
gjpirevter
teworicje
ver

na blemba taško, tikrai taško. aš apie Norma Operą.
taip jau net nežinau kaip benusakyti.
o dar ta pilnatis.

man labai įdomu būtų sužinoti, ką manote jūs?
- baust?

- man baisu kad jeigu yra vienas, tai bus ir daugiau.
o gi karantinas.

- na bet gal su daugiau susitvarkyti bus lengviau, negu vien su manimi?
- bet tai tokio penktadienio naktis, eina sau..
- taip, tu tikrai pasiruošęs, nes niekada ir nebuvai stabtelėjęs.
esti 043404102020
- kaip dėl gyvūnų?
- neparduoti. saugok, ar gaila.
- iš ko gyvensim?
- tuoj. bet jeigu tu išgyvensi vėl Normą, tai aš tau plosiu. liko tik apie dvidešimt penkios. bet tai šauk, o ką, kas iki čia daskaitys? na čia zostkatūrinis tekstas nuo pradžių iki galo, bet ką jau?
- va man įdomu, kiek tai gali liestis su realybe?
- na tai visų pirmų grynai konceptualu. tu pažvelk į žmonių akis,
  būna pažvelgi - ir ten nie-ko.
- tai va. vien už tai, kad mane supranti, niekas nemuš,
  šiaip sakė, jeigu nieko blogo kalbėtis, su siena, su puodu ar gėle,
  tačiau jeigu ji tau atsako. tada skambink. ]
- aš norėčiau čystai paskambint, bet neturėsiu ką pasakyti, o tai tik nuvils. man skauda visdėlto ir jaučiu, jog jis mane lanko tiek pat arti kaip ir tu, tik aš to niekda nežinojau.
- bet pogalais, kas esi tu?



- tu gyvūnas, taip?
  prašau pasakyk.
- aha, matau tu šypsais.
  jau labai labai vėlu. kai beldžias penkios o tavo draugas,
  jau tenai į šoną slenkas, būk budrus ir žinok, kada užtraukt
  užuolaidas. bet išsaugok tai  - tai labai svarbu. svarbu to neskaitytim
  svarbu saugoti, nes ateis metas, kada kviesi it burtažodį mane ir ten tau reiktų palikti esminę dovaną.
- apie ką tu?
- žinok jeigu tu po tris eilutes viską gražiai sudėtum,
  tai tikrai butu sofistikeited ir logiškas ta musu sneka.
- matai, bendrai kad ir kaip pavargęs ir nusikarantininęs esi -
  tai tu man perdaug žmogiškų savybių linkęs suteikti, perdaug tapatini
  per patį save, ir tai kol kas tau nepadeda dirbant su kūriniu.
- tu nenori būti žmogum juodu liežuviu.
- ne, nenoriu. . .
- tau vardo reikia.
- taip greit? (mieli žiūrovai, pradžioje buvo sau vienas, va išlindo mėnuo, tai man jau ir vardą duos. Toliau imsiu jo buto raktus dviratį būtinai)
- kas?
- paskubėk, nerašinėk

-nu neskubėk, bet nerašinėk
-patylėk
- aš tik pasakysiu, jog jis man tik ką sakė:
  „ persijungiam į private, gi tu mano galvoje“ ir
  čia pusė bėdos, bet jis norėjo tai parašyti,
  man čia jo pabyra klaidos mane pasamoningai kūnyti.
  va čia ir yra pati dilema, ar vykst akažkas ar ne?

kuo baigsis kelionė į namelį










***















Kartą gyveno šamanas
trobelėj
kuri buvo saloj
vidur ežero, kur rūkas
įtūžęs nuožmus slenka link pėdų,
ir sava vėsa vis primena amžiną,
taip neatėjusią žiemą
ir balkone berželis žymi tą vietą,
kur takas namo, kai pagaliau metas.

Ežeras plyti, ir medžių
aplinkui dar esti kur mena,
kai ežeru nieks nevadino Kalno

kai iš vis reta čia būta akių,
laikais dar neatmenamais
žmonių.

Kalną saugo pušys ir myli jos
vėją ir glostomos atiduoda savus
jos kamienus

ir laiminto vėjo,
mėlinių kiekvienas lapelis
kamanėm,

kuria savus
kelius į
namus

ten susitiko paukštis,
įstabus, nepaprastas, dar nesu svajotas
nevienas

ir lizduose gimė laimė
ir pušys skamėjo,
vargonais dausų.

- mesk vardą.


- JŪRA

0459 MARIA CALLAS | BELLINI | NORMA OPERA 1972
0410 birželio 16
2020 CASTA BASTA