Tabletė

Jei nueitumėte į mišką ir staiga suvoktumėte, kad pasiklydote, pirmiausiai sustotumėte, apsidairytumėte, pagalvotumėte, užsimerktumėte ir dar kartą pagalvotumėte, atsimerktumėte. Ir pabandytumėte grįžti. Baimė staiga akis atvertų plačiau ir imtumėte atpažinti mažmožius, beverčius einant į priekį, tačiau tokius dieviškai reikšmingus grįžtant. Štai tuščias cigarečių pakelis su keliomis nuo lietaus išblukusiomis raidėmis – kaip gerai, kad jo nepakėliau... takelių sankirtoje rinkausi dešinę, nes visuomet renkuosi dešinę. Štai ta nulūžusi kadagio šakelė, štai nutriušusi prieštvaninė varnos plunksna... Mačiau jus, brangiosios. Mėnulis nėra tabletė.                                                                                                                                                            Mėnulis nėra tabletė, BET-į
blyškumą, ypač rausvumo fone,
kurčnebylystėj gilintis ir stebėti,
kaip kinta likučiai gyvo į ne,
kodėl – nepaaiškinamai maga
matyti ir mėgautis,
Alfą palikus, dabar Omegoj, ties
kosmoso bedugne, kur prasmego
laikai, ribomis. Džiūgauti, šėlioti
bet viduje tik, niekas kad neįtartų,
prote ne į gylį, vien į plotį,
ne žinojimu, o dar tuo
vos apčiuopiamu devintuoju
dugnu... o gal ir prieš jį buvusia
pakrante... ropoju ir išmontuoju
mėnesienas tablečių lėktuvuose.