Tai kas baigiasi

Aš susapnuosiu tavo liūdesio akis
Lyg benamę katę priglausiu šį jausma,
Bet kodėl tu, pasakyk man, meluoti verta?
Tai tarsi purvas - jo lengvai nesusiplausi.

Jaučiu kaip kapiliarai prisipildo neapykantos,
Tai tarsi banga: tai pakyla, tai atslūgsta.
Kažkodėl sakei, tavęs nekęst turėtu būti lengva,
Vistiek tikiu: kas dužę - gali dar suklijuot.

Pasakyk tik viena,
Ar betoninė širdis, dar gali plakt iš vis?
Ar sugebėsiu iš pelenu pakilt?
Nors aplinkui gūdi naktis....

Bet man dėja tas naivumo šydas
    atrodo toks jaukus,
Lyg amžinas pavasaris be sutemos.
Sudriskusioj kišeneje
      laikysiu tavo pažadus visus
Ir svajones,
      tai ko niekad jau nebebus.