jei Toshiro sapnuojasi daugybei paukščių ir grybų bei žmonių
sapnuoju žmones pakuojančius į dėžutes siunčiamą daiktišką laimę
sapnuoju trichinelioze užkrėstą moterį
kuri įlipa į troleibusą
visi išlipa
aš paskui juos
iki namų klaidus kelias
ir direktoriaus siela sklando
sapnų nuotėkis
pasrūva gatvės sūrio riekelėmis
bloškia pėsčiuosius į šonus
tylos kampelyje
mažame bute susitinka jis ir ji
ji mokos tylėti susipažinus su poetu
jis kantrus klausytis apžvelgdamas teritoriją
su pakiuku kavos ir pūkuotom šlepetėm prie durų
greitas išsimylėti per jos sekamą prenatalinę biografiją
jis pasakos meno istoriją nuo prerafaelitų
kavamalė įsuks pupeles ratu į jų vientisą birų buvimą
kirstu užapvalintu teptuku jis perbrauks per paleistus plaukus
ausies griovelius balta buožele atidengs
pakutens liežuviu
paskleis skruostų raudonį savimi priartėjęs
kai ji tylės
jis tylės
iki ir po išsimylėjimo
÷÷÷
jeigu medžiai aukšti
Lauros viesului žaidžiant pargriūva
tai šešėliai vėsos nuo mažesniųjų pasitraukia
tyras vanduo šaltiniu trykšdamas juokias
pro kanalizacijos vamzdį bėgdamas miršta