Iš lėto

Klavišai pusiau jau įspausti
Basomis matuojant miestą
Baltai juodam ritme nurausti
Sukiesi lyg kas šokti kviestų

Languose tik Dievo žodžiai šykštūs
Tarytum parkas po balandžių būrio
Jos plaukuose žarijos liepsnos nyksta
Ji ragana maža ji visą naktį būrė

Šįryt tuoktuvės jos turėjo būti
Vargonams springstant kūriniais
Bet vysta gėlės jau po truputį
Nieks į voratinklį jaunos neįsileis

Klavesinas groti nebegeis
Ji stabtelės gyvenimo kamputy
Kad jaunystės svaigulio keliai
Nors akimirkai tyloj pabūtų

Pakutenęs angelliukų pėdas
Tikras skausmas plunksnom nusileis
Na o džiugesys galbūt iš lėto
Gįš su naujo ryto spinduliais