Išvykimas

Kiek ne taip pasvajojus
Košmaras gimsta rojum
Kai dūžta į varpinę
Mūšis kuris artinos

Kariai be šalmų spengs
Tas troškimas gyvent
Degtukai tarp pirštų lūš
Pabirs ištvirkėliai mūs

O gal atleist viens kitam
Ne vieną amžių geltam
Koplyčių dulkes nupūs
Lygumų vėjas trapus

Tik testamento vis vien
Neperskaitykim ne tiem
Kol vynas džius ant kaktos
Vienuoliai griebsis slaptos

Klastos jų pirštai nuogi
Užčiaups mirtis bus staigi
Alsuos pajuodus malda
Nenukalta bet kalta