xxx

sėdim medžio šešėly
geriam kompotą, saldus
žolės kvapas springsta pats savimi

norėčiau, sakau, turėti traktorių,
važinėčiau greitkeliais lėtai
mąstydama, krintant linijoms priešais

akis

tykšta seilė ant voko neparašau nė žodžio,
laižau ir klijuoju. „duobėje kūno nėra
tiktai regisi buvo gulėta

akies“

gaubtas skirtas ateiviams, tau ir man,
ramybei,  slėpynėms šviesoj, kai noriu taip paprastai
mirkt mirkt savo pusėn palenkti tave

akimis

laužau lazerius, pjaustančius bėgančių kojų
paviršius. ant plokščio betoninio stogo
gulim sustingę viens kito laukiam

akių

visą naktį negalėjau sumerkti. tarytum
toks tuščias pokalbis, nevertas trukmės,
ar prašymo kūnui ilgiau pasilikti

šešėlyje.