Itakė

paklajojai Odisėjau
laikas grįžti į Itakę
prie šaltinių mėtų kvapas
ošiantys melsvi pušynai
upė migloje garuoja
vakarais kažkur už miško
varpais vardą atkartoja

Nausikaja mėlynakė
grakštų liemenį dabina
argonautų aukso vilnom
nepaliki Odisėjau
vykim dviese į Itakę
neturi tu Penelopės
man sena žiniuonė sakė
jai paliksi aš kaip Echo
liks tik balsas
liks tik balsas
ne toli juk ta Itakė

krintančios rugpjūčio žvaigždės
rodo kelią per likimą
prie šaltinių mėtų kvapas
ošiantis melsvi pušynai
upė migloje garuoja
varpais vardą atkartoja

Nausikaja mėlynakė
ne tokia dabar Itakė
nežinojo to žiniuonė
nežinojo nepasakė