Nubudimas

Tarsi sraigių lenktynių trasa
Po lietaus blizga šlapias asfaltas
Šokinėja mergaitė basa
O jos veidas išblyškęs ir baltas

Nors lietus jau nuplovė klases
Ji dar vaikšto tarytum per kreidą
Ir vis slepia akis nedrąsias
Kurios viską pasauliui atleido

Net ir tai kad ir jis mus paliks
Arba mes nesudužę praeisim
Kaip neskilus atomo dalis
Kaip prisirpę ir pernokę vaisiai

Kaip iš lanko strėlė paleista
Tarsi žvilgsnis pro langą paleistas
Bet dar liko prie stalo vieta
Ir kartybė pelynų kaip vaistas

Bet šį kartą manęs nebelauk
Kai ugnis švelniai židinį lyžčios
Išėjimų pasauly tiek daug
Įėjimas tik vienas – per įsčias

O po to laiko ratai – kreida
Ir asfaltą dalijame klasėm...
Tai tik sapnas ryškus o tada 
Mes nubusim ir nieko nerasim