tarp vakar ir dabar
nutiestas mano kelias.
nusėtas jis akivarais klampiais,
alsuojančiais klasta ir išdavystėm
ir taip dažnai beverčiais pažadais.
maluosi aš tarp kasdienybės girnų,
aptekus nesibaigiančiais darbais,
nuplėšusi sparnus lakioms svajonėms,
kad neviliotų tais beprasmiais pramanais.
o laikas tirpsta...
pažliugęs vargo balom,
skandina mano kelią atkakliai
ir laužo mano besipriešinančią valią
mąstyti ir gyventi jau kitaip.
nepasiduosiu laikui. jo galingai jėgai,
neleisiu pasijuokt iš dėtų pastangų
neit per gyvenimą palinkus, klūpom,
akis apraizgius nevilties tinklu!
tarp šiandien ir rytoj
nutiesiu kitą kelią,
išgrįstą iš fantazijų drąsių,
svajonėms sugrąžinsiu skrydžio galią,
kasdieną nutapysiu iš spalvų sodrių,
pareikšdama likimui tvirtą valią -
tik vieną kartą gyvenu.