1

Jis tieisog ateina.
Nepasitaręs ir man nepatogiausiu laiku.
Kai aš turėčiau būti laiminga, kai turėčiau šypsotis.
Jis visą mane apgaubia, pradeda smaugti
Ir panardina į visiškai nepaaiškinamo ir keisto liūdesio erdvės.
Ir aš pati negaliu išsilaisvinti,
Nes esu stipriai surakinta išgalvoto skausmo pančiuose.
Jis gimsta mano mintyse,
Aš jį maitinu savimi, to nenorėdama.
Aplinka manęs negali suprasti,
Aš ir pati nemoku paaiškinti.
Tik žinau, kai jis ateina manęs nelieka.
Tuščias žvilgsnis - ne mano,
Liūdnos mintys - ne aš.
Aš tik vykdau jo užgaidas,
Aš bijau todėl paklūstu.
Ir jam išėjus, tikiuosi daugiau nesusistikti.