Mama

išplyšęs tavo
kūnas
mano vartų
skląstis
pravertas
sodams auštant
nakčiai bręstant

mėnuliui kritus
grindiniui
užstojus dangų
tu lūpom
šnypščiančias
audras renki
pakibusias virš
mano lango

ugnies skrydžio
greičiu
akių tavųjų
balsas
maldom neiškalbėtom
ant pečių
sparnų
tu klupdama
skubi
man įkuždėti
savo kvapą
garsiai

ištirpus šilumai
išglostytai
aštriais
karštuvais
užtemus slėniui
nešienautom
pievom
delnais sekundes
rinksiu
šliaušiu
brisiu jūras
sapnais kas nakt
tavin nedrąsiai
sėlinsiu

kaip tu kas ryt
vis pas mane
su paukščių
čiulbesiu