rašyk.lt: Kūriniai / Princesės avių neaugina / 1

Nebuvau tikra ar ateisi,
Pasiilgęs manęs ar tylos
Kol gersiu iš naujo artumą
Kol lietus groja žiemą
Nerangiai
Pjausto dangų į gabalus
Tavo akys
Baloj kiekvienoj mane šaukia
Kol einu
Pasigirsta skambutis.
Nutrūko.
Niekada nežinosiu ar grįši.

Blogas komentaras Rodyti?

2020-02-14 12:41

Violita

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-02-13 21:25

be kilmės

nežinojimas kartais puoselėja viltį, gerai

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-02-12 22:08

Lui

Tavo akys
Baloj kiekvienoj mane šaukia

pagalvojau apie varliuką. O kodėl gi ne? 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-02-12 18:07

varna

o lietus vis groja žiemą

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-02-12 18:07

Klaudijus Sulavarvis

nesigirdi šauxmo - 0

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-02-12 15:37

Nuar

Perskaičius pagalvoji, o kaip eilėraščio herojė galėtų pasielgti po to nutrūkusio skambučio: perskambinti ir paklausti "kada grįši, jau arbata ant stalo aušta?", kas susiję su savo vertės sumažėjimu. Arba paskambinti ir pasakyti "Ko reikia? Į akį nori? Palaidūne." Kas reiškia galutinį tašką. Tai vis tik, kas geriau. Verksmingas eilėraštis be apsisprendimo.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas