Žodžiai

Pakalbam, pavakarys parėmęs dangų,
Kai lietus pratrūksta, širdį gelia,
Žvilgčioja maži vaikai pro langą,
Ir linguoja gluosnis palei kelią.

Visos godos, giesmės vakarinės
Išgiedota, išverkta lig ryto,
Ir tas vėjas toks taikus, nurimęs,
Ir lietaus lašai tokie pavargę krito.

Sapnuose, nakty viliokės šoka
Basos laumės, krūpčioja žibintai,
Širdyje ramu, šiek tiek keistoka,
Gyvastis jauki nakty supinta.

Tavyje radau aš atilsį godotą,
Dar radau kruopelę pamišimo,
Tai, kas mums anksčiau nebuvo duota,
Tai, kas širdyje nakty nurimo.

Bus dar naktys ilgesio, laukimo
Ir sapnai gėlėti ligi ryto,
Kai širdis mana tavy nurimo,
Kai daug žodžių buvo išsakyta.