Pavasarėja

ir vėl pavasaris Paryžiuje
toks paprastas ir tikras
kaip prieš daugelį metų
raudoni vakarai vilioja
į parkus ir skverus

mūsų ten nebuvo

visą naktį gatvėmis teka mašinos
tame mieste nevalia miegoti
tik saulei tekant aistros gęsta
ir nuodėmingieji
nakties pėdsakus
iš atminties
bando išplauti
kai kiemsargiai renka
įvykio liūdytojus ir
veža už miesto
kad niekas nenuteistų

nebuvo mūsų ten

tik aš ir tu
tik tu ir aš
vis dar
sapnuojame
Paryžių
parkus
nuodėmes
ir aikštes