Mano vaikystė. Aš augu. Proza, poezija, fantastika, scenarijus, vaikams.
as augu il augdamas susiduliu
su kai kuo įdomaus - aš augu
kai kitų vaikų augimas bent jau tų
kuriuos aš pažįstu bent jau tų
kurie aplink mane yra sustojęs
jie nebeauga štai ką noriu pasakyt
tas atvejis kai maži maži žmogelyčiai
nešioja jiems nepakeliamas naštas
ir žinote jie nebeauga ne tiek fiziškai
kiek vidumi ką ganėtinai sunku
apibūdinti nes niekas nėra išmatavęs
šių antropologinių duomenų
kada visai mažas žmogus gali
tvirtinti kad jau yra pakankamai didelis
kada jo sielos fiziologija yra pasiruošus mylėti
o sielos anatomija priimti meilę
augti joje apvaisinti savo
mintimis arba auginti kitus
kartais man atrodo - niekada
nenoriu kalbėti kaip koks nevykęs
psichoterapeutas arba psichologas
visgi jeigu yra panašu į tai
neabejokite
aš truputį skaičiau froidą jungą
adlerį lakaną ir deliozą -
mane riboja tik kalbų žinojimas
bet aš sparčiai mokausi - iš paukščių
mes turime papūgą namuose
ji sako jei vieną kurį kad ir patį
paprasčiausią žodį kartoti tai galima
išmokti kalbėti visomis kalbomis
pabandyk kelis kartus be sustojimo
ištarti ara - mano papūgos vardą
kurį ji pati mėgsta kartoti iki tol
kol kas nors neuždengia jos galvos
rankšluosčiu
araaraara... žodis kuriame išgirsi
ir klausimą ir abejonę
pamatysi arą sklendžiantį virš pievų
arimų bei laukų
o jei kartosi vieną ir tą patį sakinį
jame susilies ne tik žodžių šaknys su galūnėmis
bet ir viskas o sakinys bus panašus
į omletą su pienu arba kiaušinienę
man dešimts metų gerai pagalvok
kaip turėčiau jaustis tai supratęs
tiesa pasitaiko ir išimčių - viena
maža mergaitė irgi auga
ji auga netgi sparčiau nei galima
tikėtis ir kažkaip nenuspėjamai
bet argi augimą galima kontroliuoti
argi galima numatyti tai
kas neturi ribų
geriau pakalbėkime apie kur kas
žemiškesnius dalykus kad ir apie tai
kaip auga žolė ar kada ji nustoja augti
apie tuos mažus mažus žmogelyčius
kurių dorai net nepaminėjau
visų jų ne tik augimas yra sustojęs
neveikia ir savistabos mechanizmas
tiksliau šiek tiek veikia bet iškreiptai
mama man draudžia minėti vardus
kai kalbu apie tai
mano mama kaip ir aš mėgsta laipioti
kopėčiomis
mes neturime laiptų todėl tenka ne
lipti bet laipioti
panelė rožė yra mano mamos ir
mano draugė jai apie 60
andrius yra mano mamos ir mano
draugas
mes turime daug draugų su kuriais
jums mano draugai dar anksti
pažindintis
mano mama irgi yra vaikas andrius ir
panelė rožė taip pat yra vaikai
vaikai bet jau dideli
Andrių ir panelę rožę miniu tik todėl
kad jie abu mėgsta rašyti eilėraščius
panašiomis temomis o temos dažnai kartojasi
savo kūriniuose andrius mėgsta
minėti moterų plaukus
panelė rožė yra jau daug prirašiusi
apie daug ką
100 eilėraščių apie plaukų galiukus
200 apie rankų pirštų galiukus
300 apie kojų pirštų galiukus
400 apie visus kitus įmanomus
galiukus
500 apie kraščiukus pasaulio kraštą
tamsią bedugnę ir mėnulį
kuris visada skaistus
jos eilėraščiuose aš norėčiau išlaikyti
skaistumą tačiau gyvenime jokiu
būdu
nei skaistumas nei jo praradimas
savaime nėra vertybės tai sąvokos
priklausančios aplinkybėms
nuo tada kai man sukako ketveri
matau vieną ir tą patį vaizdą
mama lipa kopėčiomis
panelė rožė lipa kopėčiomis
andrius lipa kopėčiomis
panelės rožės plaukų galiukai
liečia andriaus nosies galiuką
aš lipu iš paskos