Dormez-vous?*

jaunųjų bambukų ūgliais sninga
            adatėlėmis
dursto nusėdėtus padus

apie tave giesmė palaimintas
iš mano vidurių išlaisvintas

nemigo naktim
kai tu kitam laido gale nepasiekiamas
nė laidas nebejungia
ritmingai dunda traukinys
nunešdamas meilužių siluetus
vandeny atsispindinčius tylinčius

Kristus Mocartas
ir Vilija kuri jam į motinas tinka
Rembrantas Van Gogas
mažieji olandai
Mergelė praskleidus užuolaidas
Raudonųjų žibintų kvartale
įmesk pinigėlį
užduok klausimą

kalbi
mes kaip švytuoklės
siūbuojam
sapnų gaudyklėje
prakaitas muša
žinai jis ten buvo
veidai anapus judėdami kinta

iš mėlynųjų naktų iškyla nugrimzdęs didis foliantas
su neįskaitomais užrašais
kai užmiegu
mokausi  senąjį raštą skaityti

pirmaisiais mokinukės neofito žingsneliais
pasiekiu psichodelinę erdvę

angeliškasis tu
nužengęs iš viduramžių freskos
ten
tu
skambant Ennio Moriccone
rytinėje palaimoje
saldžiam Morfėjaus glėbyje

liepsnoja dieviškos būsenos
ardytojai



* Ar miegi?