Karoliai

Karolių perlai leidžias tarp krūtų.         
Su savimi jie mano žvilgsnį nešas.
Savęs aš klausiu tiesiai – ar ir tu
norėtum būt slidus ovališkasis lašas,
kuris toj iškirptės gelmėj nuskęs?

O taip. Ir likti būtų nuostabu ten.
Jaučiu tą dugną lyg erdves vaiskias.
Sklandyčiau ten, sklandyčiau būtent.