iš pamintijimų

*

mes vaikščiojom kvadratais
punktyrinėm linijom
baimindamiesi
nueism ne į savo

po mus vaikšto aptingę
idiotiški mąstymai
tiltai nutiesti į pilkąsias
painioja
susuka  į siūlo rites
takelius žuvis pripėduoja


*

iš paikystės suskaldome suklijuotas
į vienį širdis nepasakę atleidžiu
nepyk
išbraižydami reveransus
lūpom tylinčiom
rankom neapkabindami
kai prarandame

nesulaikę


*

kuo gi kvėpuoti
trūkstant jėgų įtraukti

mažom dalelytėm išsidalinęs alveolėmis
teka
ar nenustos
kai užslinks visaklausiančios naktys



*

radęs vietą
kur užlipti kad pagautų ryšį
su siela
jaučia kaip užsipildo
šviesėjančios akys
priartėjusios kad nebediegia


*

dega krūmynuose
kildami dangūs
plečiasi pranašaudami
debesų šokį giedrumose

kai prakalbės pasikeitęs apsiaustą
skleisis ir iškris rasomis
miglomis ant stiklų

juos išrašysim prisilietusiais žvilgsniais



*

kaip parodyti kas bado adatėlėmis
arba unguriu plauko
kaip  apglėbia dangus plačiu delnu
kad susirangęs jame užmiegi


*

kas įeis
ganyklą sau ras
avinėlių susibūrime piemuo
nuves kai paklys
išluptoji akis nuriedės į bedugnes
jūros akiduobėse  plaukios paviršiais žvairos išsuktos
iki paklaikimo
liežuviai it vėliavos plėvesuos
kalbas jų nusineš pragaro vėjas


*

kur koja žengs
neskęs jei eis ant iškritusių manos kruopelių
ranka nusileis
bejėgius surinkti
raudonveidžių lauke
lyg alyvos žydės alisos mergaitės