Kaip uodo mama dinozaurą augino

Visi uodai turi po savo mamą.
Visi.
Buvo sekmadienis ir viso pasaulio uodų mamos, o jų buvo daugiau nei 2 milijonai milijardų, sėdėjo medinėse verandose ir ilsėjosi.
Pūtė smarkus šiaurės vėjas ir nešė debesis ir dulkes iš šiaurės ašigalio.
Zyzlos, Kyzlos ir uodo Pastarnoko mama miegojo verandoje.

Staiga mama pabudo, o jos rankose gulėjo pats tikriausias  dinozauras.
Jis buvo mažas, vos mėnesio amžiaus, jo nosis buvo ilga, bet ne kreiva.
Nors jis giliai miegojo, bet viena jo akis buvo atmerkta.
Dinozauras kol jis mažas – miega viena atmerkta akimi.
Kita stipriai užmerkta.

Uodų mama vos neapalpo – jos rankos sustingo, nes ji išsigando, kaip ir kiekviena mama, kad ji gali išmesti iš rankų mažą dinozaurą.

Uodų mama susirūpino, nes dinozauras, kurį ji laikė rankose buvo be vardo.
Kiekviena mama visada duoda vardą tiems, kuriuos laiko savo rankose.
Ji motiniškai pasupo miegantį dinozaurą ir tarė:
- Ametiste, tu mano, Ametiste
Kodėl toks vardas – uodų motina negalėjo pasakyti.
Nuo šiol mažasis dinozauras gavo Ametisto vardą

Keista buvo laikyti rankose dinozaurą Ametistą – tai buvo nuostabus jausmas, kurį  galėjo pajusti uodų mama.

Vėjas nustojo pūsti ir uodų mama nunešė Ametistą prie upės nuprausti.
Ametistas, vos tik pajuto šaltą upelio vandenį, prabudo.

Dinozauras labai išsigando, pajutęs, kad jį kažkur neša, bet pažvelgęs į laimingą, motiniškai susirūpinusią, linksmomis raukšlėmis išvagotą uodų motinos veidą, nusiramino.
Jam buvo taip pat šiltą, lyg jį būtų nešiojusi jo tikroji mama.

Naujoji mama nutarė išmokyti savo dinozaurą plaukti.
Mamai atrodė, kad vaikas bus saugus, jeigu mokės plaukti.

Ji pati plaukti nemokėjo, bet žinojo, kad plaukti moka bebras Žiuljenas.
Bebras turėjo prancūzišką namelį po vandeniu, todėl visi jį vadino prancūzu Žiuljenu.

- O ką tu man duosi, jeigu aš šitą tavo dinozaurą išmokysiu plaukti? – paklausė bebras Džiuljenas, susirūpinusios mamos, kuri vis dar tebelaikė rankose dinozaurą.

- Aš atiduosiu tau visas savo žiemai surinktas maisto atsargas, - pažadėjo uodų mama.
- Klausyk, o tu gali man atiduoti savo sparnus, už tai kad aš jį išmokysiu plaukti?

Kaip gi aš būsiu be sparnų? Negalėsiu pabėgti nuo pavojingų paukščių snapų. Tiesiog žūsiu.
Pagalvojo uodų mama, bet noras išmokyti dinozaurą plaukti buvo didesnis.

- Gerai, aš atiduosiu tau savo sparnus, - pažadėjo uodų mama.

Bebras Žiuljenas greitai išmokė dinozaurą Ametistą plaukti.
Dinozauras jau gimęs mokėjo plaukti, bet uodų motina to nežinojo.

- O dabar atiduok savo sparnus, - pareikalavo bebras
Uodų motina atidavė savo sparnus bebrui Žiuljenui.
Ji džiaugėsi, kad dinozauras Ametistas nepaskęs vandenyje, nes moka plaukti.

Tuo metu staiga pradėjo pūsti vėjas ir nešti debesis ir dulkes iš šiaurės ašigalio.

Vėjo nešama pasirodė dinozauro Ametisto tikroji mama.
Ji taip apsidžiaugė, kad rado savo mažąjį dinozaurą, kad griebė jį į glėbį ir nubėgo link Šiaurės ašigalio.

Uodu mama sėdėjo ant suolo ir žiūrėjo į greitai tekantį vandenį.
Ar ji buvo nelaiminga sėdėdama be sparnų?

Uodus lesantis strazdas apžiūrinėjo uodą be sparnų.
Nusitaikė.

Uodų mama buvo labai laiminga, nes išmokė mažą dinozaurą plaukti ir niekada nepaskęsti.