ilgės

vėlės iš paukščių tako barsto žvakes
po tiltu prieplaukos sienoj
svarstyklių žvaigždyno graffiti

čia ir už milijardo parsekų
šviesioganis spalvina knygos viršelį
stipriai sukandęs plunksną

kad nesužeistų smaigaliu
žvilgsniu išvedžioja pasaulius
aplink galvą ryškių dažų kontūrais

-----------------------------------

toj prieplaukoj niekas neliūdi
nusiimu gipsinį šalmą
sunkėja rieškučios ir tu ateini

į delnus kaip šviesa kaip
minčių įsikūnijimo ikona
vis neatsistebiu jos tikrumu

-----------------------------------

nešu tavo spalvotus tekstus
nuo graffiti sienos kuri dega
visos spalvos tai tu ir audra

nepalyginama su niekuo
liepsnos upė tekanti per visą sieną
mano kambary netelpanti

permatomų naktų ilgėse
avelė brendanti liepsnos jūra
vyniojasi aplink pirštus vilna

kad mažiau kaukšėtų tyla
tipenant pirštų pagalvėlėmis
per kaktą pripėduotą balsų

kilpinių žodžių lyg rankšluosčių
ant ausų ėriukui
jis dar negali girdėti kalnų šaltinio

nors kopia lengvai ir be svorio
nepažindamas fobijų suklūsta
ir aš įsikandu sau į ranką

-----------------------------------

tyloje be gestų ir mimikos
tiksi rytdiena skaldanti galvą
atsakymams be klausimų

išlieju dangaus paletę
baltai per veidą vedu ranka raides
baltas kaip žvaigždės kritimas

susimaišius spalvoms
balta tampa naktim o juoda diena
susigeria į akis užsimerkus

kaip atspindžiai mėlyno liūdesio
krentant nuo stalo daiktams
neatlaikiusiems žvilgsnio

nuo neoninių dažų iškruvinusių
prieplaukos sieną po tiltu
kaip iššūkį kasdienos beprotybėms

-----------------------------------

dabar nežiūrėkim į žemę
ant mūsų liežuvių mėnuo ir saulė
sumaišo dienos ir nakties drugius

pasaulio pastalės dulkėse
tavo knygos viršelis lyg tarpininkas
ir viskas seniai įvardinta 

tarp neišskaitytų ženklų
čia ir kitąpus kai būsime buvę
neatpažįstami kituose

frazių juodraščiuose  
kurie degina uždega sprogsta
graffiti eskizų puslapiais

nupieštais ant sienos vinilais
kaip besisukančiu gyvenimo patefonu
kas dieną tai on tai off

ir ką spau St.?

----------------------------------