nerūpiu

naktimis tyloje
prisiartina tai
kas priverčia sielą tylėti
nors ne vienas mingi
mintis kaip pėdsakus
sniege palikdamas
gundai save pareiti
gatvėmis dulksnai
palietus į miestą
iš kurio išvykęs
niekaip išeit negali
aš tikiu jog laukimas
kaip vėjas
prabėgantis
žodžiais it minom
naktimis tyloje
sugrįžtu į save
iš miesto kuriam
nerūpiu