Rašyk
Eilės (72420)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Pranas Pranas

Sugestyvus dienoraštis – 40

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


26. Kelionė tęsiasi II

  Kai jėgų paliko nedaug ir atrodė, kad reikia padėti tašką, man dar pasisekė nepaklusti tokiam poreikiui; vietoje taško parašiau: Kelionė  tęsiasi... O paskui ilgai žiūrėjau į užrašą ir buvo nelengva susivokti apie kokią kelionę kalbu. Net ir po to, kai suskaičiavau, kad užrašui prireikė  keturiolika raidžių ir daugtaškio, smegenų malūnėlis dar nesiliovė malti. Dėliojau raides, klausydamasis malūnėlio, nepaisydamas kaip jos susidėlioja. Buvo reikalinga įsitikinti, kad tai ne kliedesys, kad ir į paveikslo karietą įeinama. Tik bėda, kad kažkodėl tai užmirštama, o atsiminus tenka šaukti ir rodyti kaip stebuklą. Betgi vienas kartas, anot žmonių  patirties, nemeluoja. Ir man buvo didi dovana, kad nežinia kaip atsirado galimybė, atsiprašant, nepakėlus subinės nuo kėdės, išsinerti iš savęs, o  atsiradus prie veidrodžio, nepamatyti jame savo  paveikslo, savo abrozdėlio. Pasijautęs tokiu supranti, kiek daug mėšlo nešiota, kol nepatingėta išsimėžti savęs iki dugno. Ir šis supratimas toks paprastas, toks akivaizdus, kada darosi sarmata, jog taip tik dabar parodyta. Ir į mėšlą, ir jį durnių.
  Na taip, neginčiju, kad reikšminga tai suprast,  bet... bet kaip atrodo tai, kas pasiliko, kaip atrodo tas „kažkas“, kuris išsigrynijęs, persėda keliauti į paveikslo karietą, patampa būti jos keleiviu? Labai nesinori, kad žinojimas tik tuo užsibaigtu, nes iš tikrųjų labai paranku nieko doro nenuveikiant, per visas filosofijas pasamprotauti, kodėl taip vėlai, TIK DABAR prisišlieta prie tokio supratimo...
Supratimo? Betgi jo darnėra. 

Ką sau sakyti, kai žinau 
eiliniai nerikiuoja, kylančių į karą 
likimais nežaidžia kaip kortomis 
ir net savęs pasaugoti neprašo
oazė jų – išlikti savimi
netgi jei šaknys negiliai įaugę
ėdro! ėdro! – šaukiu, o atsikvėpęs

tegu taip atsitinka,
ę) egzekutorius neatsikąs duonelės mano...
sakmė, o ne sėkmė apglosto širdį
ir išgirstu: ji nepriklauso man.
aukšti kalnai, kuriuos pasaulis mato
savęsp šaly – jie aukštesni 
ir kažkodėl nematomi, akli.
...
  – O! smagu, kad ir daugtaškis nepasimeta, – nelauktai pasidžiaugiau vertikalėje po keturiolikos radžiu pamatęs tris taškelius. Atrodė, jautriau negu bažnyčiai patikėjau, jog dar bus leista supranti, kad jeigu ką galima parodyti kaip į stebuklą, tai pirmiausia reik paieškoti priežasties savyje, o tai irgi (ė - gė - gė!) kaip nepaprasta. Iki dugno išmėžtas pasidaro  lengvas kaip dangus ir nemažiau didelis. Taigi ir sakau, kad būnant tokiu, duokite man adatos skylutę ir aš ne tik pro ją praslysiu, bet ir pagyventi joje nesikratysiu. Netgi ne vienas. Kad ir su Suliko. Stebėtume, kaip akmenimis neršia vėgėlės ir nereikėtų vargintis aiškinant kas yra poezija. Vieną kitą akmenį ir pas save, į adatos skylutę, įridentum poetiškam pasisėdėjimui.
  Užstoja tyla, bet tokią ją tegali jausti tik ausys. Sieloje neramu, galvoje irgi, nes norėjosi suprasti, žinoti, suvokti įvykio priežastį. Tačiau, matyt, nieko prasmingiau neįmanoma sumąstyti, kaip tik atsiminti mano kelionę pas arkangelą Mykolą ir nepaaiškinamus dalykus aiškinti jo angeliška galia. Ir vis dėlto, Dieve, esi.
  Šį kartą arkangelo Mykolo paramos neprireikė. Iš atminties kaip iš tylos pirmas išniro Kitkutis.
    – Mano Klimputelits geriautsiats patsaulyje. Tai ats, zinok, lapai, lapai rimtai.
  – Ką čia dabar pliauški? Rimk, būk tikras vyras, – pasakė Ūla, bet nuo abiejų jų žodžių pasidarė šilčiau. Tada. Paveikslo karietoje. Tačiau ir dabar, atsimenant – ne kitaip. Ir dabar, kaip tada pamaniau, kad gerais žodžiais gal prasmingiau negu šventu vandeniu galima pašventinti ir karietą, ir žmogų, ir visa tai, ką bažnyčia kada nors šventino ar šventins. O Kitkiui kalbėjau.
  – Aš irgi, zinok, lab☼i, lab☼i rimt☼i, Kitkuti.
2019-10-22 09:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-04 19:04
_Anna_
K
E
L
I
O
N
Ė

T
Ę
S
I
A
S
I
-----------
TAS JAU YR BAISIAI GERAI 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 21:01
Erla
Ta dalis kiek koncetruotesnė ir akrostichas vykęs.
Laikykitės, p.Pranai.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 18:06
trinama visiems laikams
su įvairiomis prasmėmis parašyta
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 12:08
Atėja
Kelionė tęsiasi 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą