apie avis ir lietų

1

eina per pasaulį avis
oranžinė kai rytas
juoda rutinoj

balta baltam lape
kol neatsispiria

patirti viską iš naujo

2

per sunku nešiotis kalną
savo vilnos

kol kirpėjo peilis
neišgaląstas
sekundės virsmui

iš raudona į balta
iš balta į nežinią

3

vilnos kutuos
susipina rankos
išsilaksto avelės

nugaros oda
pagaugais

4

juoda lopiniuota
nei kirpta nei apsirengus

į vagonėlį ganykloj
palei smilkinius skustuvą

baltai bandai netrikdomai
toliau rupšnoti

5

kirpėjas neranda žirklių
minčių užriestukais
garbanojasi dienos

naivios
avies
minutės

6

dulksna tvarkdarė
permatomais pirštais
trenka avių šukuosenas

išneša veidrodžius
Lytuvonio aukai

7

audra čynkt per ausis
žymėtos avys
patvory

susišavelioja

8

medžiai žvakėm
susmigę į raudoną debesį
avies vilną skrudena

apsigaubiam lietum
degančią odą

o šnypčia

9

ugniagesių pirštinės
avys stačiai tvora
aplink namus fakelais

ges in am

10

debesys meta žaliuzes
dženkt kiek vilnos po kojom
avys kirpykloj

lietuje
išsirengia

11

avis iš gardo
debesėtu keliu
milžiniškas vėjo greitis

nespėja
atsisukinėdama

paskui bandą
į skustuvo garsą

12

ilgėja eilutės ir kibirkštys
raudonos avies akys
virš miško

kaista skruostai
ant palangės purkštukas
šaltas vanduo
įsipjovus

13

vaikštau po knygą
rankioju raides
aviganiai miega

karakuly kamanės
pro šiaudelį klausosi
kaip plaka baimė

14

dūzgia medaus lopšinę
perfekcionistei aviai
pjaunamos žolės kvapas

peiliukais
susigėręs į sielą
vilnonių vilčių kaligrafas

15

prie gomurio žiedlapiai
po žirklėmis permatoma oda
ištarkim baltą gėlę

nepasiekiamą
saulės avinėlyje
tyriausią šaltinį

16

plieno žaibas per veidą
bliau avytė katedroj
apsisiautus sapne
vilkena

ir tik be 
tik be e

17

liepsnoja avies liežuvis
užsidainavo pievą garbint
usnynėj

a vis