Frydrychas klaupiasi prieš Džyzusą

ištvirkęs mažytis nyčiukas
fetišų vedamas traumuoja vaikučius
ir štai į žemę ateite atėjo žiema
ateite ateio ugnis
ateite ateo
kratinis nykštukų kratinys

nyčiukas nykštukas bėgioja
ūsais dulkes nuo žemės sušluodamas
„išbinain polnyšiermann“ sako
„wypierdalaj, kurwa! „ prideda

nyčiukai aš tave kaip kanarėlę suimsiu
ūsiukais batus nusivalysiu
dantimis gaktą apkirpsiu
į švarkiuką išsišnypsiu nosį

lakštingala girgždančiu smuiku veblena iš
kačių pletkininkių pilvų kurios bobų balsais raugėja tuo tarpu
girliandos kalėdinės vėdarais verda na o
velykiniai kiaušiniai kastrato gleby nebetelpa mes
ant bajerio atidedam saulėlydį kad žmonės praalktų kol
Dievo pirštas sulenda nyčiukui į vieną vietą


štai taip

kalbėjo wride

ecce mutinium magnum