tylus jausmas

Alsus kvėpavimas paliečia kaklo linkį,
ištirpęs atvaizdas prisiglaudžia šalia,
tik tavo žingsnių aido nesigirdi,
garsai nugrimzta laiko vatoje.

Girdžiu tave tyliam aistros geluony,
jaučiu jį smingant, lūpose malda -
dangau, prašau, neleisk jame ištirpti,
nes ten, kur jis - mano jėgų riba.

Kur jis, ten mano upės srauniai bėga,
tenai svajonių mėlyni kalnai,
ten tavo žvilgsniai pėdsakus palieka -
bet tu juk šito nežinai.

Eini pro šalį - nerimu aplieji,
kai nusišypsai - sieloje aidai...
Norėčiau liest tave kaip liečia tik aklieji -
pirštų galiukais rast, ko nematai...

tu praeini ir vėl manęs nepastebėjęs ---
--- taip gaižiai skauda..

--- gerai, kad tu to nežinai...