Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







A. V.

Ko žmogus taip į mirtį veržias ko gi lekia kažkur į priekį
Ko jam gelia rankas ir kojas partizanų žieminių šaltis
Žaibo tvyksnį sugėręs beržas lyg poetas taip garsiai rėkia
Savo gyvastį paaukojęs amžinybėj nubus prikeltas

Ir nė tako namo neranda karuselės blizgus arkliukas
Laumės žirgas miške kinkytas neša lengvą negyvą karį
Prie gyvybės langelio gandras mažą vaiką ratu apsukęs
Jį palieka kaip sapną rytas į vienatvę vartus uždaręs

Pro gyvybės langelį spindi pribuvėjos balta prijuostė
Ten kur skleidžiasi liepų kvapas ir jį skersvėjis traukia godžiai 
Kur atrodo per vieną sprindį vis dar mamą gali užuosti
Išsidraikę plaukai anapus kur jau viskas tėra tik žodžiai

Skyla jie kaip akmuo granito ir skiemuo turi savo svorį
Viena esti rašyt į lapą kita – tai akmeny iškalti
Viskas keičias bet nepakito tai ką tau iškalbėti nori
Šis ruduo nuo lietaus sušlapęs lašas rašalo plukdo valtį

Tau per skuostą tik vienas yris ir rankove nubrauksi viską
Kas tiek metų iš lėto kaupės vėl ištrūks iš nakties apsiausto
Ir mėnuliai lyg pirštai skirias prasiskleidę lelijom tviska
Ir girdėti nakty kaip laumės savo šėmą žirgelį kausto

Gniužulėlis gyvybės lengvas vos atėjęs pasaulin rėkia
Ir delnai svetimi pūslėti nuramint jo ilgai negali
Pievoj plakasi žalios bangos gal ruduo išsiverš į priekį
Vėjo pirštai gal vėl iš lėto atkabins iš vidaus langelį

Gal lietus lyg arklys pavargęs tavo ranką cukruotą lyžčios
Nes namuos tik rugpjūčio rūkas ir voratinkliai patys draikos
Vandenėlio pelė nubėga – kokios tuščios ir šaltos įsčios
Prie namų net nėra kryželio kur palaidotas laumės vaikas

2019-08-30 14:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-09-01 01:55
Loke1
P.s.
Dėl rudens....tai tik pageidavimas, ne tiesiogiai į šio eilėraščio temą, sorry.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-31 23:05
rasyk3
žmogau vienišas keleivi
vėl rašo apie tave
blizgus karosiukas
linguodamas į taktą ant kelio
lyg vienišas onanistas
rašalas pribuvėjos plukdo valtis
žirgelis godžiai granito svory
žibalo daug
talentas iš inercijos
leisgyvis



Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-31 21:32
Nuar
Suklusau, kai perskaičiau komentarą apie rudens grožį. Keletą kartų paieškojau tekste ir nemanau, kad eilėraštis rašytas tik rudeniui. Jis tiesiog apie gyvenimą, kuris jau pats savaime yra gana liūdnas dalykas. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-31 14:44
twentyFour
vai, kaip skauda
tos dienos korėtos
prasisunks atmintis
-  -  - nenusėda
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-31 00:14
Loke1
skaudu, liūdna
iškalbinga

ar galite parašyti apie rudens grožį tiesiog be skaudžių temų, tiesiog lyg atsidūrę gamtoje pasėdėtume tame paveiksle ir užsimirštume
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-30 23:01
RhouLand
gniužuliukai gyvąsties.. ne visiems pasiseka su laumėm
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-30 22:18
ONYX
Man sikeis riagisi kat jum galietu buti pavaldus vot epinei-prozinei tėkstai yrgi
Nu niabutinaj rimoti biat ikviapiantys tauta prasmia
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-30 19:17
BAIBA
Jautru...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-30 19:13
Lui
Lui
Už kiekvieną išgelbėtą laumiuką 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-30 18:57
Žilis van Gogas
Puikuma, dainingai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-30 16:18
54496
Gniužulėlis gyvybės lengvas vos atėjęs pasaulin rėkia
Ir delnai svetimi pūslėti nuramint jo ilgai negali
Pievoj plakasi žalios bangos gal ruduo išsiverš į priekį
Vėjo pirštai gal vėl iš lėto atkabins iš vidaus langelį

Pro gyvybės langelį spindi pribuvėjos balta prijuostė
Ten kur skleidžiasi liepų kvapas ir jį skersvėjis traukia godžiai 
Kur atrodo per vieną sprindį vis dar mamą gali užuosti
Išsidraikę plaukai anapus kur jau viskas tėra tik žodžiai
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą