Jacques La Can't

įsivaizduokite 
Žižekas šokdamas čiočiotką pirsčioja pažastimi.
jis vis artėja ir artėja kaip kokia andromeda
ir pirsčioja pažastimi
užverčia akis dangun verčia galvą atgalios
iki kol sukiša ją pasturgalin
vietoj spenelių iššoka akys Žižekas
apsižvalgo
ir pirsčioja pažastimi

jei galvosi taip kaip galvoja Žižekas būsi protingas
ne tik būsi bet ir galėsi visiems pasigirti
klausiu Žižekai kas tau įp*so vieną gerą į snukį
mokykloj katra oj katra panelė 
tau buvo neištikima

jis nieko nesako ir
pirsčioja pažastimi

oj kaip liūdna kaip negerai
tarpupirščiuos velias pažastų plaukai
pirsčiojimas į bezdėjimą pavirsta
graibau ir sukioju dviem pirštais Žižeko akis

o mano mielas Žižiau Žižiunėli
koks jausmas myžant pimpio nematyti
koks jausmas tai ką sujemu aš dviem
rankytėmis suimti pirštais trim

„TAJ MANA PIRŠTAJ
MANA PIRŠTAI DYDĖLY“ – veblena Žižekas ir pirsčioja
pažastimi