pasivaikščiokim

matai fontaną
mano draugas buvo italijoj
išlipęs nuo kojų segiojo jūros ežius
kruvinos jo merginos akys
niekados nebeatsisuko
daug pavojų tyko
kai įjungti fontanai

pažiūrėk į krantinę
joje užrašyta aš myliu tave
landšafto prižiūrėtojai
visai be atsakomybės

o ten aukštai nykštukas su dideliu kardu
sėdi ant nuskusto piliakalnio
per viešpaties saugomus žmones
mėto kirčius iš savo nugaros
kurie nugula tiltais ir užauga
miestų tradicijom

kartais ir aš sapnuoju miestus
iš žynio ugnies pūstelėjimo
nuo stogų kyla pilotai
ir pasidalinę maisto kapsules
kuria įstatymus

pereikim  žemynus
kur tarp dangoraižių ir katakombų
blaškosi maža mergaitė

tėvai emigravo ir ji
atšiaurioj žemės aikštelėj
dovanoja basam berniukui
savo rankomis siūtą meškiuką
nelaukdama dėkingumo
jai tai atrodo teisinga

matai architektūros šedevrus
jie krauju apsipylę
raudonos plytos mergaitei
kaladėlės pasakų nameliui
sudėliokim iš jų
įsivaizduojamą brodvėjų

tarp religijų ir madų pasaulio
ji vairuoja amerikietiškais kalneliais
nuo donaldo ir melanijos
iki melanos choles mažų tautų
pervažiuojam mobiliu yellow cab

toliai tik sąlyga kitaip kalbėtis
nuo tavo riešo meko nostalgija                      
taupiais laiškų eilėraščiais
kyla virš suskaičiuotų aveniu
ant china town restoranėlio stogo

užsisakome pietums kelionę
pro bermudus ir padavėja
linkčiodama atneša gyvą šunį
lendam į jo nasrus
dantimis išmušdami bilietus
mes šuniškai nepasotinami

pirmyn ant juodojo šonkaulio briaunos
prie dramblio kaulo žvejų
jie užrakinėja į seifus pasaulio vagystes
visas nuodėmės leidžia stebėti
pro videogidą
iš paukščio skrydžio

susirenkam iš muziejų
pirmųjų pilotų rekordus
bus lauktuvės tiems kas jų laukia
šiandien nuėjome daug žingsnių
matai aplink zuja fotografai
zoja neranda z zundos 

nepirk vakaro laikraščio
paskutiniame puslapy parašyta
smėlio dėžės nepaisydama
mergaitė netyčia užlipo ant minos
dar iš anų laikų užsilikusios
neprotokoluose

dabar minomis vadina
pakelės šunų krekerius
bet laikraščiuose juokaujama
tik per melagių dieną
tą dieną mergaitės tėvai prisiekė
sugrįžti

ten neaprašoma kaip ji išėjo
neliūdėk tai tik mano fantazija
debesimi neatsisukdama
maišydama kojom spalvas
ji paniro į perregimą saulėtekį
...
ar matai jį virš parko