Saldus atodūsis

Gal turiu laukti
Kol tavo lūpom vyšninėm
Nusprūs vardas manasis
Kaip vasarį
Saulės ašaros tyros
Sniegu virtusios
Tik saugokis
Kad blakstienų
Žaisme nepradingtų
Mano vidinis nesuteptas
Žmogiškas pavidalas
Nepasirodytų monstras
Tyru vieversio balsu
Ir vyriška pagunda apsigaubęs
Lėk lėk vėjų daina
Kol gali
Kol ramunių
Žydėjimo suskatusios
Dūzgia bitės
O upės
Ledokšniais nerūstauja
Gal pakilsi lig saulės
Gal mane prisiminsi
Pagalvių ir šilkinių
Patalų karalystėj
Kol diena
Ir žiogai pievoj puotauja
Nes naktį varnas budės
O kelias pas mane
Toks užmaršus
Miegok ryte
Ramunių ir vėjo
Plevenimo šalyje
Eisiu tavęs ieškodamas
Per sapnais nekaltais
Liulančią lanką
Ir tavo vienatvę
Užtikęs išvirsiu
Kažkuo nauju
Dar gerai nežinau
Bet tuo kuo regis
Nebuvau
Gal žmogum
Labai norėčiau
Po vienatvės sausros
Pražysti kažkaip jautriu
Ir su širdžiai svaigiu
Rasos lašu