ant kūdikio veido dėmelės
pereinu sienas
mylimos Kumiko suknele apsirengusi Kreta Kano
nuogut nuogutėlė
sapnuoju judantį sapną
keliai sulenkti
dvi dailios krūtys delne
šešėliai kambario kamputy
šulinys gilus
krentu
į save
prasiveria durys
nugara tos pačios Kumiko
kuri paliko
jos užausy kvepalų šleifas
pirštai liečia lopinėlį
glitus gyvis išlenda
iškreiptu beskausmiu veidu
'''''''''''
vinilono raudoną skrybėlę įsistebeilijęs
juda jis į praeivius tuščiu žvilgsniu
skradžiai sieną
spyruoklės džergesys prasiveržia paukščio riksmu
pažadina berniuką
slėpiningas mėnuo kybo dangaus lubose
iš gilaus miego pakirdinęs pasakoja
kad linksma mažoms mergaitėms klaidžioti po miestą
kai visi sumigę
mažiems berniukams klausytis
kaip kastuvas užkasa ko nedera matyti suaugusių pasauly
pūkuotos smilgos auga prekybcentry
žuvelės dryžuotomis pižamomis plaukioja
švytintis nakties baugumas
gąsdina ir traukia
dunksi smėlis beriamas
ar širdis
perlieja šviesa švelniu perlo baltumu
pakyla dėmelės nuo musmirių
žvaigždėm